Klimato normų terminija

Įvadas

Klimato normos nuo seno tarnauja dviems pagrindiniams tikslams. Pirma, jos yra tam tikras standartas, pagal kurį galima vertinti sąlygas (ypač esamas arba neseniai buvusias), antra – normos plačiai naudojamos (netiesiogiai arba tiesiogiai) prognozuojant sąlygas, tikėtinas konkrečioje vietovėje.

Klimato normų skaičiavimo praktika privalo remtis šiais dviem tikslais. Priimant sprendimus dėl klimato normų, reikia atsižvelgti į abu tikslus ir pripažinti: kas yra optimalu vienam, nebūtinai tinkamiausia kitam. Kai normos yra naudojamos palyginimui, naudingiau turėti santykinai dažnai keičiamą standartinį laikotarpį (pvz., 1961–1990 m.), tačiau ten, kur pastebima elemento tendencija (pvz., vidutinė temperatūra), prasminga tikėtis didesnio prognozinio tikslumo dažniau atnaujinant normą ir/ar skaičiuojant ją iš trumpesnio matavimų laikotarpio.

Apibrėžtys

WMO Techniniame reglamente ir ankstesniuose Klimatologijos praktikos vadovo leidimuose pateikta nemažai terminų, kurie nėra formaliai apibrėžti, tačiau turi aiškią reikšmę. Šie terminai tokie:

Vidurkiai. Bet kokio konkretaus laikotarpio klimatologinių duomenų (kurie gali būti mėnesio vidurkiai arba sumos) mėnesio reikšmių vidurkis. Klimatologijos praktikos vadovo 2-jame leidime (1983 m.) jie vadinami "laikinosiomis normomis".

Laikotarpio vidurkiai. Bet kokio, ne trumpesnio kaip dešimt metų, laikotarpio, prasidedančio nuo metų, besibaigiančių skaičiumi 1, sausio 1-os dienos, klimato-loginių duomenų vidurkiai (Techninis reglamentas).

Normos. Nuoseklaus, santykinai ilgo laikotarpio, apimančio ne mažiau kaip tris iš eilės einančius dešimtmečius, vidurkiai (Techninis reglamentas).

Standartinės klimato normos. Klimatologinių duomenų vidurkiai, apskaičiuoti šiems iš eilės einantiems 30 metų laikotarpiams: nuo 1901 m. sausio 1 d. iki 1930 m. gruodžio 31 d., nuo 1931 m. sausio 1 d. iki 1960 m. gruodžio 31 d., ir t. t. (Techninis reglamentas).

Ši terminija vartojama visuose dokumentuose.

Aukščiau pateiktos apibrėžtys galioja tik mėnesio reikšmių vidurkiams. Tačiau praktikoje daugelis leidinių klimato normų kontekste pateikia tokius statistinius parametrus kaip konkretaus laikotarpio ekstremalios elemento reikšmės, arba kitus parametrus, susijusius su elemento statistinėmis savybėmis (pvz., mėnesio kritulių reikšmių kvintilinės ribos). Tokia statistika pateikiama aptariant vidurkius ir normas.

Dar dvi apibrėžtys, vartojamos dokumentuose:

Elementas. Klimato aspektas, kuris gali būti statistiškai aprašytas (pvz., minimalioji arba maksimalioji dienos oro temperatūra, krituliai, vandens garų slėgis).

Parametras. Klimato elemento statistinis deskriptorius (aprašytasis arba pagrindinis terminas). Dažniausiai tai yra aritmetinis vidurkis, bet gali būti ir tokie parametrai kaip standartinis nuokrypis, procentiniai punktai, ribinio dydžio viršijimo atvejų skaičius arba ekstremalios reikšmės.

2017 © Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Visos teisės saugomos
Rudnios g. 6, LT-09300 Vilnius, tel. (8 5) 275 1194, faks. (8 5) 272 8874, el. paštas lhmt@meteo.lt
Biudžetinė įstaiga, Juridinių asmenų registras, kodas 290743240, PVM mokėtojo kodas LT907432416