Dažniau vartojamų meteorologijos terminų žodynėlis
Terminas Apibrėžtis
Anemometras Prietaisas vėjo greičiui matuoti.
Anticiklonas Aukštesnio atmosferos slėgio sritis, kurios centre slėgis didžiausias, o į pakraščius mažėja. Šiaurės pusrutulyje anticiklono oro masė juda pagal laikrodžio rodyklę. Anticiklono apimtoje teritorijoje būna giedras sausas oras, vasarą – karščiai, žiemą – šalčiai.
Atmosfera Dujų sluoksnis, gaubiantis Žemės rutulį (nuo Žemės paviršiaus iki stratosferos ribos).
Atmosferos frontas Skirtingų oro masių pereinamoji zona atmosferoje. Pvz., arktinis frontas – zona tarp šalto arktinio oro ir vidutinių platumų oro. Atmosferos fronto plotis būna iki keliasdešimties kilometrų, o storis – vertikalia kryptimi keli šimtai metrų. Atmosferos frontai be paliovos susidaro, juda ir nyksta. Praslenkant atmosferos frontui pakinta orai.
Atmosferos slėgis Atmosferos spaudimo jėga į ploto vienetą. Ji lygi oro stulpo svoriui, kuris tęsiasi nuo esamo paviršiaus iki aukštutinės atmosferos ribos. Pagrindinis matavimo vienetas yra hektopaskalis (hPa), lygus 100 paskalių. Naudojami ir gyvsidabrio stulpelio milimetrai (mm g.st.), milibarai (mb). 1 hPa = 0.750062 mm g.st. 1 mm g.st. = 1.333224 hPa 1 mb = 1 hPa.
Barometras Prietaisas atmosferos slėgiui matuoti.
Bendroji pūga Pūga, kai nesimato dangaus ir negalima nustatyti, ar sninga, ar tik vėjas neša sniegą. Vertikalus ir horizontalus matomumas labai sumažėja.
Brizas Vėjas, du kartus per parą keičiantis kryptį ir pučiantis jūrų, didžiųjų ežerų, tvenkinių, didelių upių pakrantėse (dieną pučia nuo vandens į sausumą, naktį – atvirkščiai).
Ciklonas Atmosferos sūkurys, kurio centre slėgis mažiausias. Šiaurės pusrutulyje vėjas pučia iš visų pusių į ciklono centrą prieš laikrodžio rodyklę. Ciklono centre oras kyla į viršų, atvėsta, susidarę vandens garai kondensuojasi ir virsta debesimis, iš kurių dažnai iškrinta krituliai.
Debesys Vandens lašelių arba ledo kristalėlių sankaupos atmosferoje, susidariusios orui kylant aukštyn, jam vėstant ir kondensuojantis.
Debesuotumas Matoma debesų visuma dangaus skliaute, apibūdinama balais (10 balų dengia visą dangaus skliautą) arba oktantais (oktantas – aštuntoji dangaus skliauto dalis).
Dobsono vienetas Bendrojo ozono kiekio matavimo vienetas. 1 mm ozono sluoksnio storis esant 0°C temperatūrai ir 1013 hPa atmosferos slėgiui yra lygus 100 Dobsono vienetų (DU).
Dulksna Skysti krituliai, iškrintantys labai smulkių lašelių pavidalu, beveik nepastebimi žmogaus akimi.
Elementas Klimato rodiklis, kuris gali būti išmatuotas ir statistiškai aprašytas (pvz., minimalioji arba maksimalioji dienos oro temperatūra, krituliai, vandens garų slėgis).
Halas Optinis reiškinys, susidarantis lūžtant ir atsispindint šviesos spinduliams plunksninių debesų, rūko ar ledo kristaluose. Halai būna aplink Saulę ar Mėnulį, įvairių formų: ratilai, lankai, stulpai ir kt..
Hidrometeorologijos tarnyba Valstybinė įstaiga, atliekanti paviršinių vandenų ir klimato stebėjimus, teikianti informaciją apie orus, klimatą, vandenis šalies ūkiui ir visuomenei.
Inversija Meteorologinio elemento nuokrypis (padidėjimas arba sumažėjimas) nuo įprastos eigos vertikalia kryptimi.
Izobara Žemėlapio linija, jungianti vienodo atmosferos slėgio vietas.
Izohieta Žemėlapio linija, jungianti vienodo kritulių kiekio vietas.
Izotacha Žemėlapio linija, jungianti vienodo vėjo greičio vietas.
Izoterma Žemėlapio linija, jungianti vietas, kuriose oro temperatūra tam tikru laikotarpiu yra vienoda.
Jūrinis klimatas Klimatas, kurį formuoja nuo vandenyno pučiantys vėjai. Būdingi bruožai: nedideli temperatūros svyravimai naktį–dieną, žiemą–vasarą, didesnė oro drėgmė, debesuotumas, kritulių kiekis.
Klimatas Daugiametės orų sąlygos ir jų pokyčiai, būdingi tam tikrai vietovei.
Kontinentinis (žemyninis) klimatas Klimatas, kuriame vyrauja kontinentinės oro masės. Kontinentiniam klimatui būdinga didelė paros ir metinė temperatūros amplitudė, nedidelis kritulių kiekis, mišrūs metų laikai.
Konvekcija Medžiagos dalelių judėjimas dėl šilumos skirtumų. Konvekcijos intensyvumas priklauso nuo temperatūros skirtumų dydžio, šiluminio laidumo, medžiagų plėtimosi koeficiento ir kt.
Krituliai Vanduo, skystu ar kietu pavidalu iškrintantis iš debesų (dulksna, kruša, lietus, sniegas) arba nusėdantis ant žemės ir daiktų iš oro (lijundra, rasa, šerkšnas, šarma).
Kritulių kiekis Vandens sluoksnio storis (mm), susidaręs ant horizontalaus paviršiaus iš lietaus, dulksnos, ištirpusio sniego ir kt. reiškinių per nurodytą laiko tarpą, kai nėra išgaravimo, nutekėjimo ar susigėrimo (1 mm = 1 kg/m2 = 10 t/ha = 10 m3/ha).
Kritulmatis Prietaisas kritulių kiekiui matuoti.
Laikotarpio vidurkiai Bet kokio, ne trumpesnio kaip dešimt metų, laikotarpio, prasidedančio nuo metų, besibaigiančių skaičiumi 1, sausio 1-os dienos, klimatologinių duomenų vidurkiai.
Lietus Krituliai, krintantys iš sluoksninių lietaus arba kamuolinių lietaus debesų lašų pavidalu. Kartais gali lyti ir iš sluoksninių ar sluoksninių kamuolinių debesų.
Lijundra Ledo sluoksnis, susidarantis ant daiktų viršaus atšalus vandens lašams, dulksnai arba rūkui, taip pat prisilietus kritulių lašams prie paviršių, kurių temperatūra yra 0 ºC arba žemesnė.
Liūtinis lietus Skysti krituliai, pasižymintys staigia lietaus pradžia ir pabaiga bei ryškiu intensyvumo didėjimu. Lyja iš kamuolinių debesų. Liūtinį lietų dažnai lydi perkūnija arba kruša. Lašai yra žymiai didesni negu ištisinio lietaus. Paprastai liūtinio lietaus metu iškrinta didelis kritulių kiekis.
Liūtinis sniegas Staigiai iškrintantis sniegas, pasižymintis ryškiu intensyvumo svyravimu ir iškritimo trumpalaikiškumu. Jis iškrinta iš kamuolinių lietaus debesų.
Liūtinė šlapdriba Liūtinio pobūdžio krituliai, iškrintantys tirpstančio sniego pavidalu.
Meteorologija Mokslas apie Žemės atmosferą, jos sandarą, joje vykstančius fizinius procesus (oro įšilimą, atšalimą, rūko ir debesų atsiradimą, kritulius, oro judėjimą ir kt.).
Meteorologijos stotis Vieta, kurioje atliekami meteorologiniai stebėjimai, ir kuri yra būdinga aplinkinei teritorijai reljefo, vandens telkinių, miškų, kelių, ir kt. objektų atžvilgiu. Meteorologijos stotį sudaro meteorologinė aikštelė, kurioje išdėstyti meteorologiniai prietaisai ir pastatas, kur apdorojami stebėjimų duomenys.
Meteorologiniai prietaisai Prietaisai meteorologiniams elementams matuoti, atitinkantys Pasaulinės meteorologijos organizacijos reikalavimus ir užtikrinantys tarptautinį duomenų vienarūšiškumą.
Meteorologinis matomumas Tai didžiausias nuotolis, kuriam esant juodo paviršiaus ryškumų kontrastas maksimalios atmosferos rūkanos arba rūko fone pasiekia reikšmę, kurią dar gali fiksuoti akis. Paprasčiau - tai atstumas, už kurio kontrasto tarp objekto ir fono žmogaus akis jau negali atskirti.
Normos Nuoseklaus, santykinai ilgo laikotarpio, apimančio ne mažiau kaip tris iš eilės einančius dešimtmečius, vidurkiai. Klimato norma yra tam tikras standartas, pagal kurį galima vertinti sąlygas (ypač esamas arba neseniai buvusias), antra – normos plačiai naudojamos (netiesiogiai arba tiesiogiai) prognozuojant sąlygas, tikėtinas konkrečioje vietovėje.
Orai Atmosferos būsena – meteorologinių elementų derinys.
Oro masės Didelės oro masės troposferoje, turinčios tam tikrų bendrų savybių, priklausančių nuo jų susiformavimo vietos. Slinkdamos iš susidarymo vietos, oro masės perneša savo pradines savybes į kitas teritorijas, tačiau pamažu transformuojasi į naujas kitokių savybių oro mases.
Parametras Klimato elemento statistinis rodiklis. Dažniausiai tai yra aritmetinis vidurkis, bet gali būti ir tokie parametrai kaip standartinis nuokrypis, procentiniai punktai, ribinio dydžio viršijimo atvejų skaičius arba ekstremalios reikšmės.
Pažemio pūga Pūga, kai sniegas nešamas nuo sniego dangos paviršiaus į ne didesnį kaip 2-3 m aukštį. Tokiu atveju horizontalus matomumas yra žymiai mažesnis už vertikalų.
Perkūnija Elektros iškrova atmosferoje tarp debesų ir Žemės arba tik tarp debesų, lydima šviesos (žaibo) blyksnių ir garsaus dundėjimo (griaustinio). Perkūniją paprastai lydi smarkūs vėjai, krituliai, kartais net kruša.
Pustymas Sniego pernešimas prie žemės paviršiaus iki 1,5-2 m aukščio. Sniego dalelės juda horizontaliai, lygiagrečiai žemės paviršiui. Dažnai stebimas esant giedrai. Gali būti ir sningant. Matomumo nuotolis mažėja nežymiai.
Rasa Vandens lašeliai, susidarantys ant žemės paviršiaus, augalų ir įvairių daiktų dėl drėgno oro susilietimo su šaltesniais paviršiais, esant aukštesnei nei 0 ºC temperatūrai, tykai arba silpnam vėjui.
Rasos taškas Temperatūra, kuriai esant vandens garai pasiekia prisotinimą. Kai oras prisotintas, santykinė drėgmė lygi 100  ir faktinė temperatūra sutampa su rasos taško temperatūra.
Rūkas Labai smulkių vandens lašelių sankaupa ore, susidaranti dėl drėgno oro atšalimo, todėl atmosfera darosi drumsta, mažėja jos skaidrumas, meteorologinio matomumo nuotolis sumažėja ir nesiekia net 1 km.
Rūkana Smarkiai išretėjęs rūkas, susidarantis susikoncentravus vandens garams į labai smulkius vandens lašelius (žymiai smulkesnius nei rūko) ir suteikiantis atmosferai silpną drumstumą. Meteorologinio matomumo nuotolis nuo 1 iki 10 km.
Rumbas Kryptis pasaulio šalių atžvilgiu. Meteorologijoje priimta apskritimą dalyti į 16 dalių (16 rumbų), t. y. kas 22,5º. Pagrindiniai yra Š, P, R, V, po to ŠR, PR, PV, ŠV, o dar smulkiau – ŠŠR,RŠR, RPR, PPR, PPV, VPV, VŠV, ŠŠV.
Santykinė oro drėgmė Procentais išreikštas vandens garų slėgio ir prisotintų vandens garų santykis, esant tai pačiai temperatūrai.
Sniegas Kieti krituliai, iškrintantys kristalų arba dribsnių pavidalu.
Sniego danga Sniego sluoksnis, susidarantis sningant. Sniego dangai taip pat priskiriamas ir ledo sluoksnis, kuris susidaro ant sniego paviršiaus, jo viduje arba ant žemės.
Standartinės klimato normos Klimatologinių duomenų vidurkiai, apskaičiuoti šiems iš eilės einantiems 30 metų laikotarpiams: nuo 1901 m. sausio 1 d. iki 1930 m. gruodžio 31 d., nuo 1931 m. sausio 1 d. iki 1960 m. gruodžio 31 d., ir t. t.
Suminė (bendroji) Saulės spinduliuotė Tiesioginės ir išsklaidytosios Saulės spinduliuočių suma, patenkanti į horizontalų Žemės paviršių.
Šlapdriba Krituliai, iškrintantys esant teigiamai temperatūrai tirpstančio sniego pavidalu. Kartais kartu su tipstančiomis snaigėmis iškrinta ir lietaus lašai.
Šalna Oro temperatūros nukritimas žemiau 0 ºC vakare ir naktį, kai dieną temperatūra būna teigiama. Šalnos paprastai būna pavasarį ir rudenį, kai vidutinė oro temperatūra jau arba dar yra teigiama.
Šarma Kristalinės baltos nuosėdos, susidarančios ant Žemės paviršiaus ir daiktų (horizontalių arba mažo polinkio). Nuosėdos susidaro sublimuojantis ore esantiems vandens garams ir jiems susilietus su daiktais esant tykai, silpnam vėjui, giedrai arba mažam debesuotumui.
Šerkšnas Baltos, purios sniego arba ledo pavidalo nuosėdos, susidarančios ant laidų, medžių šakų, žolių ir kt.
Škvalas Staigus vėjo sustiprėjimas iki 8 m/s ir daugiau per trumpą, ne didesnį kaip 2 min. laiko tarpą. Škvalo metu vėjo greitis didesnis negu 10 m/s (kartais viršija ir 25 m/s), o trukmė didesnė negu 1 min.
Štilis (tyka) Bevėjis oras arba silpnas vėjas, ne smarkesnis kaip 0,5 m/s.
Termometras Prietaisas temperatūrai matuoti. Pagal veikimo principą gali būti: skystiniai, dujiniai, deformaciniai, elektriniai (varžos).
Ultravioletinė Saulės spinduliuotė Saulės spinduliuotės ultravioletinio spektro dalis, kurios bangos ilgis ne didesnis kaip 400 nm.
Vėjas Oro judėjimas horizontalia kryptimi Žemės paviršiaus atžvilgiu iš aukšto atmosferos slėgio zonos į žemo atmosferos slėgio zoną. Kuo didesnis slėgių skirtumas, tuo smarkesnis vėjas.
Vėjo kryptis Kryptis, iš kur pučia vėjas.
Vidurkiai Bet kokio konkretaus laikotarpio klimatologinių duomenų (kurie gali būti mėnesio vidurkiai arba sumos) mėnesio reikšmių vidurkis.
Vidutinė temperatūra Tam tikros vietovės temperatūros aritmetinis vidurkis (paros, mėnesio, sezono, metų ir t. t.).
Viesulas Stiprus oro sūkurys, susidarantis po greitai išsivysčiusiais kamuoliniais lietaus debesimis. Atrodo kaip iš debesies į sausumą arba jūrą nusileidusi tamsi rankovė, straublys, piltuvas ar pan. su vertikalia, dažnai išlenkta ašimi. Oro slėgis sūkurio viduje žemas, todėl jis besisukdamas įtraukia ir pakelia gana didelius, sunkius daiktus.
2017 © Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Visos teisės saugomos
Rudnios g. 6, LT-09300 Vilnius, tel. (8 5) 275 1194, faks. (8 5) 272 8874, el. paštas lhmt@meteo.lt
Biudžetinė įstaiga, Juridinių asmenų registras, kodas 290743240, PVM mokėtojo kodas LT907432416