Klimato kaita

Geologinėje Žemės istorijoje klimatas keitėsi dėl natūralių procesų: planetos orbitos parametrų kaitos, atmosferos sudėties pokyčių, tektoninių plokščių dreifo, Saulės aktyvumo ciklų, ugnikalnių išsiveržimų. Paskutinius 200 metų fiksuojami klimato pokyčiai išsiskiria tuo, kad pagrindinė kaitos priežastis – žmonių veikla. Žmogus nuo industrializacijos pradžios pradėjo keisti atmosferos cheminę sudėtį ir taip sustiprino šiltnamio efektą Žemės atmosferoje. Įvairios dujos, kurias išmeta transportas, pramonė, žemės ūkis, kaupiasi atmosferoje. Atmosferoje susikaupusios antropogeninės dujos praleidžia Saulės spindulius, tačiau sulaiko šilumą, sklindančią nuo Žemės paviršiaus. Natūraliomis sąlygomis ši šiluma būtų išspinduliuota į kosmosą. Šiltnamio dujų gausėjimą lėmė neapgalvoti žmonijos veiksmai: miškų kirtimas, urbanizacija, ekstensyvi ir intensyvi žemės ūkio plėtra. Naikinant miškus ir keičiant Žemės paviršių sutrinka deguonies ir anglies dioksido pusiausvyra atmosferoje, keičiasi Žemės albedas. Dėl nuolatinio pramonės, žemės ūkio ir transporto augimo į atmosferą išmetama vis daugiau ir daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Klimato kaitos padariniai: spartus vandenyno lygio kilimas, vegetacijos kaita, sausrų intensyvėjimas, kritulių kiekio pasikeitimas, dažnesni upių potvyniai. Taip pat fiksuojama daugiau ekstremalių reiškinių – tropinių ciklonų, viesulų, liūčių, speigų, karščio bangų ir t. t.

Lietuvoje oro temperatūros stebėjimų pradžia Vilniuje siekia 1770 m. Daugiau nei 240 metų trunkantys matavimai leidžia įvertinti natūralius ir žmogaus veiklos sukeltus klimato svyravimus. Labai ryškų vidutinės metinės temperatūros kilimą galima stebėti per pastaruosius 30 metų (1 pav.).


1 pav. Vidutinės metinės temperatūros kaita Vilniuje 1778–2010 m.

Lyginant su XX a. pradžia Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo 0,7–0,9 °C. Nors Lietuva yra perteklinio drėkinimo zonoje, vis dažniau kartojasi vasaros sausros (1992, 1994, 2002, 2006). Kritulių kiekis Lietuvos teritorijoje keičiasi nevienodai - vienur kritulių mažėja, kitur didėja (tačiau šie pokyčiai nėra labai dideli). Galima pastebėti tendenciją, kad Lietuvoje didėja kritulių kiekis šaltuoju metu laiku ir mažėja šiltuoju. Vis didesnę dalį šaltojo laikotarpio kritulių sudaro skystieji krituliai.

Klimato prognozės XXI amžiui sudaromos remiantis skaitmeniniais modeliais. Kadangi klimatas vis labiau priklauso nuo žmonių veiklos, klimato kaitos prognozės sudaromos pagal socialinės-ekonominės raidos scenarijus. Jie įvertina žmonių populiacijos augimą, ekonomikos vystymasį ir su tuo susijusius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.

Lietuvoje, Vilniaus Universitete, klimato kaitos tyrimuose ir prognozėse naudoti COSMO–CLM ir HadCM3 ir ECHAM5 klimato modelių išvesties duomenys. Remiantis modeliavimo rezultatais, prognozuojama, kad vidutinė maksimali ir minimali oro temperatūra XXI amžiuje Lietuvoje augs. Didžiausi pokyčiai numatomi šaltuoju metų laiku. Vilniuje vidutinė maksimali ir vidutinė minimali oro temperatūra iki 2100 m. gali pakilti 4 °C (2 pav.), o atskirais mėnesiais 7 °C.


2 pav. Prognozuojama vidutinė metinė maksimali oro temperatūra (°C) Vilniuje ir Klaipėdoje XXI amžiui, remiantis skirtingais emisijų scenarijais.

XXI amžiuje vis dažniau pasitaikys karščio bangų (kai maksimali oro temperatūra ≥ 30 °C). Tokių karščio bangų 2061–2100 m. laikotarpiu bus 7 dienomis daugiau negu 1971–2000 m. Pajūryje tokie pavojingi reiškiniai pasitaikys rečiau (skaičius per metus padidės tik 1–2 dienomis). Labiausiai karštų dienų skaičius išaugs liepą. Šaltų dienų laikotarpiai ateityje pasitaikys vis rečiau, o didžiausi pokyčiai numatomi sausio mėnesį. Remiantis klimato modeliais prognozuojama, kad XXI amžiaus pabaigoje šalti periodai (kai minimali oro temperatūra ≤ -15 °C) pasitaikys tik sausio-vasario mėnesiais, o jų trukmė 2061–2100 m. laikotarpiu neviršys 2 dienų per metus Vilniuje ir 1 dienos Klaipėdoje.

XXI amžiuje Saulės spindėjimo trukmė augs rugpjūčio–spalio mėnesiais ir mažės likusią metų dalį. Saulės spindėjimo trukmės mažėjimas daugiausiai susijęs su padidėjusiu debesuotumu dėl aktyvios cikloninės veiklos šaltuoju metų sezonu.


3 pav. Prognozuojamas metinis kritulių kiekis, bei dienų su krituliais skaičius XXI. a. Klaipėdoje pagal CCLM modelio išvesties duomenis A1B ir B1 emisijų scenarijais.

Remiantis Lietuvos mokslininkų tyrimų rezultatais, XXI a. didžiausi kritulių kiekio pokyčiai numatomi žiemą, tuo tarpu vasarą kritulių kiekis keisis mažai. Dvigubai daugiau kritulių iškris Klaipėdoje - XXI amžiaus pabaigoje kritulių norma bus 123–163 mm (arba 16–22 %) didesnė negu buvo XX amžiaus pabaigoje. Tuo tarpu pokyčiai Vilniuje sieks 57–65 mm (arba 9–10%). Gau­sių kritulių atvejų skaičius labiausiai išaugs (> 30 %) pajūryje bei Žemaičių aukštumoje.

Besikeičianti temperatūra, krituliai turės įtakos visoms ūkio šakoms, taip pat ir turizmui. Pajūris yra vienas iš klimato kaitai jautriausių regionų Lietuvoje. Lietuvos pajūrys priklauso pietryčių Baltijos regionui, kuris dėl sausumos grimzdimo ir jūros lygio kilimo patirs didžiausius pokyčius XXI amžiuje. Pagal pesimistines prognozes Baltijos jūros lygis šiame regione gali pakilti iki 0,5–1,0 m. Vandens lygiui pakilus 1 m, iškiltų užtvindimo pavojus Klaipėdai ir Palangai. Dažnesnės vėjo patvankos gali sutrikdyti Klaipėdos uosto darbą. Todėl norint išvengti neigiamų padarinių reikia pritaikyti esamus inžinerinius tinklus prie būsimų pokyčių.


4 pav. Daugiametė jūros vandens lygio kaita ties Klaipėda 1898–2010 m.

Klimato kaita gali turėti skaudžių padarinių, todėl reikalingos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės. Siekiant sumažinti neigiamą ekstremalių klimato reiškinių poveikį ir laiku perspėti gyventojus apie galimus pavojus, labai svarbūs tampa kasdieniniai meteorologinių bei hidrologinių reiškinių stebėjimai ir jų prognozavimas. Kartu su aplinkos stebėsena ir techninėmis prisitaikymo priemonėmis turi vykti ir socialiniai pokyčiai, kad visuomenė sugebėtų prisitaikyti ir prisiimti atsakomybę už vykstančius pokyčius.

Parengta pagal:

  • Galvonaitė A. ir kt. (2007). Lietuvos Klimatas. LHMT, p. 207.
  • The Oxford Dictionary of Wheather (2009). Oxford University Press.
  • Rimkus E., Kažys J., Junevičiūtė J., Stonevičius E. 2007. Lietuvos klimato pokyčių XXI amžiuje prognozė, Geografija 43(2): 37–47.
  • Margelytė S. (2011). Lietuvos klimato prognozė XXI amžiui remiantis COSMO–CLM modeliu. Magistro darbas, darbo vadovas doc. E. Rimkus, p. 70.
  • Rimkus E., Kažys J., Bukantis A. 2009. Gausių kritulių Lietuvoje prognozė XXI amžiui pagal regioninį CCLM modelį, Geografija 45(2): 122–130.
  • Meier H.E.M., Broman B., Kjellström E. (2004). Simulated sea level in past and future climates of the Baltic Sea. Climate research 27: 59–75.
  • Bukantis A. ir kt. (2007). Klimato kaita: prisitaikymas prie jos poveikio Lietuvos pajūryje. VU leidykla, p. 108.
  • Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento duomenis, 2011.

Atgal

2017 © Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Visos teisės saugomos
Rudnios g. 6, LT-09300 Vilnius, tel. (8 5) 275 1194, faks. (8 5) 272 8874, el. paštas lhmt@meteo.lt
Biudžetinė įstaiga, Juridinių asmenų registras, kodas 290743240, PVM mokėtojo kodas LT907432416