Naujienos

Planetos stebėjimai – geresnei ateičiai

2008-01-22

Kaip ir kasmet, kovo 23 dieną viso pasaulio meteorologai švęs savo profesinę šventę – Pasaulinę meteorologijos dieną. Jos devizas šiemet: „Planetos stebėjimai - geresnei ateičiai."

Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) generalinis sekretorius p. M. Jarraud sakė: „Aš norėčiau pabrėžti, kad šių metų Pasaulinės meteorologijos dienos tema („Planetos stebėjimai – geresnei ateičiai") pasirinkta neatsitiktinai. Per metus, praėjusius nuo ankstesnės Pasaulinės meteorologijos dienos, įvyko daug esminių pokyčių ir įvykių, visi jie parodė didžiulę pasaulinių stebėjimų svarbą."

Svarbiausias WMO darbas yra susijęs su orų ir klimato stebėjimais, visos planetos nacionalinėmis meteorologijos ir hidrologijos tarnybomis (jų šiuo metu yra 188), meteorologinės, klimatinės ir hidrologinės informacijos teikimu nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

Jau Antikos šaltiniuose randame gausybę aprašymų: orų ir klimato, pirmųjų meteorologinių prietaisų, kuriuos dažniausiai kūrė įvairių kultūrų astronomai, astrologai, vienuoliai ir gydytojai. Nuo XVII a. vidurio žmonija jau sistemingai stebėjo įvairius meteorologinius parametrus ir reiškinius, kaupė duomenis, jausdama jų svarbą ateities kartoms.

Tarptautinis bendradarbiavimas, veiksmų koordinavimas, nuolatiniai orų stebėjimai atsirado tada, kai buvo pradėtas kurti meteorologinių stebėjimų tinklas.
Pirmąjį tarptautinį stebėjimų tinklą 1654 m. sukūrė Toskanos hercogas Ferdinandas II-asis. Buvo įsteigta 11 stočių: 7 iš jų Italijoje, o likusios 4 – Varšuvoje, Paryžiuje, Insbruke ir Osnabruke. Florencijoje buvo atliekama 15 stebėjimų per parą.

Didžiulis stebėjimų tinklo plėtimas prasidėjo nuo 1780 m., kai buvo įsteigtos net 39 meteorologijos stotys: 37 Europoje (tarp jų ir mūsų Vilniaus stotis) ir 2 Šiaurės Amerikoje. Vėliau stočių tinklas sparčiai plėtėsi. Jos buvo skirtos šalių reikmėms, beveik kiekvienas universitetas, mokyklos, stambūs ūkininkai atlikdavo meteorologinius stebėjimus.

Greitai buvo suvokta, kad orai ir klimatas nėra nacionalinis produktas, oro masių pernašos ir su tuo susiję procesai neturi sienų. Orų ir klimato įtaką jaučia visi gyvieji planetos organizmai. Visa, kas gyva, priklauso nuo atmosferos būklės ir vandens. O kad būtų įmanoma orus prognozuoti, perspėti apie gresiančius pavojus, reikėjo vieno centro, kuris įteisintų tarptautinį bendradarbiavimą, koordinuotų veiksmus, ypač meteorologijos ir operatyviosios hidrologijos srityse. 1853 m. įvyko pirmasis meteorologų kongresas - buvo nutarta steigti Tarptautinę meteorologų organizaciją. Ji buvo įsteigta 1873 m., o 1947 m. vietoj iširusios Tarptautinės meteorologų organizacijos meteorologijos tarnybų direktorių konferencijoje buvo priimta WMO konvencija, kuri įsigaliojo 1950 m. kovo 23 d. WMO ėmėsi koordinuoti tarptautinį bendradarbiavimą renkant meteorologinę, hidrologinę ir geofizinę informaciją sausumoje, jūrose, atmosferoje, kosmose ir ja keičiantis.

WMO pasiūlė kovo 23-ąją švęsti Pasaulinę meteorologijos dieną, kurios devizas turi atspindėti svarbiausius tų metų darbus.

Atgal

2019 © Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Visos teisės saugomos
Rudnios g. 6, LT-09300 Vilnius, tel. (8 5) 275 1194, faks. (8 5) 272 8874, el. paštas lhmt@meteo.lt
Biudžetinė įstaiga, Juridinių asmenų registras, kodas 290743240, PVM mokėtojo kodas LT907432416