Naujienos

Karštis toliau džiovina laukus, miškus, sekina upes

2006-07-11

Birželio mėnesio antrosios pusės ir liepos pradžios aukšta oro temperatūra, lietaus stygius ir didelė saulės spinduliuotės prietaka sudarė sąlygas sausrai vystytis. (Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“, (Žin., 2006, Nr. 29-1004) sausra yra laikomos sąlygos, kai sausrą apibūdinantis hidroterminis koeficientas (toliau - HTK) tampa mažesnis nei 0,5. HTK – tai laikotarpio (ne trumpesnio kaip 1 mėnuo) kritulių kiekio ir temperatūros reikšmių sumos išvestinė. Stichine sausra laikoma, kai mažesnis nei 0,5 HTK nenutrūkstamai išsilaiko vieną mėnesį).


Pati ilgiausia ir stipriausia sausra, apėmusi trečdalį Lietuvos teritorijos, buvo 1992 metais. Ji truko 110 dienų. Trumpesnė, bet labiau ekstremali buvo 1994 m. vasaros sausra. Tada ir buvo užregistruotas karščio rekordas – liepos 30 d. Zarasuose išmatuota 37,5°C temperatūra (prieš tai 1959 m. liepos 13 d. 36,8°C buvo užregistruota Varėnoje). 1994 m. liepą net 9 dienas iš eilės oro temperatūra viršijo 30°C.


Birželio 25 d. sausra prasidėjo Biržuose, 27 d. – Dotnuvoje. Liepos pradžioje sausra jau buvo didesnėje šalies dalyje, išskyrus kai kuriuos Žemaitijos (Klaipėdos, Raseinių, Šilalės, Telšių), kraštinius pietinius (Lazdijų, Varėnos) ir rytinius (Ignalinos, Vilniaus) rajonus. Daug kur HTK reikšmė sumažėjo iki 0,1-0,4. Liepos 10 d. HTK jau visoje Lietuvoje buvo 0,1–0,3, išskyrus Šilalės ir Varėnos rajonus. Sausros tolesnį plitimą lėmė labai aukšta liepos mėnesio oro temperatūra, kai visoje Lietuvoje gyvsidabrio stulpelis pakildavo aukščiau 30°C. Aukščiausia oro temperatūra (30–35°C) buvo užregistruota liepos 8–9 d. Liepos pradžioje buvo labai aukšta ir vidutinė paros oro temperatūra (19–27°C), t.y. ~ 3-9°C aukštesnė už vidutinę daugiametę. Liepos 1–8 d. visai nelijo. Liepos 9 d. nežymiai (nuo 0,1 iki 5 mm) palijo kai kuriuose Lietuvos rajonuose, tik Laukuvoje prilijo 12 mm. Tikėkimės, kad nepasikartos 1994 m. liepos išdaigos, kai visą mėnesį nė lašo lietaus neužregisravo kai kurios (ypač Vakarų Lietuvos) meteorologijos stotys.


Užsitęsus sausiems ir karštiems orams nuseko Lietuvos upės. Labiausiai nuseko Vidurio Lietuvos ir Vakarų Lietuvos upės. Liepos 1 d. Nevėžyje ties Panevėžiu, Jūros upėje ties Taurage, Bartuvoje ties Skuodu vandens debitas buvo žemesnis už gamtosauginį. Nevėžyje ties Panevėžiu liepos 10 d. vandens debitas jau buvo didesnis už gamtosauginį – 0,52 m3/s (gamtosauginis – 0,40 m3/s), o Jūroje ties Taurage, Bartuvoje ties Skuodu, Upitoje ties Eidukais vandens debitas ir toliau liko žemesnis už gamtosauginį.


Liepos 10 d. žemesnis už gamtosauginį vandens debitas jau buvo ir Minijoje ties Kartena, o Akmenoje-Danėje ties Kretinga, Šešuvyje ties Skirgailais vandens debitas priartėjo prie gamtosauginio.


Labai nuseko ir Neris. Liepos 10 d. Neryje ties Vilniumi vandens debitas buvo 52,1 m3/s (gamtosauginis – 51,5 m3/s). Labiau nusekusios upės buvo 1992 ir 2002 metais. Vandens debitas Neryje ties Vilniumi 1992 metų vasarą buvo nukritęs iki 44,6 m3/s, 2002 metų vasarą – 41,5 m3/s.


Numatoma, kad dėl karštų orų upių sekimas tęsis.


Antrąjį ir trečiajį birželio dešimtadienius, vyraujant šiltiems, o pirmąjį liepos dešimtadienį karštiems orams, kompleksinis miškų gaisringumo rodiklis sparčiai didėjo. Liepos 2 d. Kėdainių miškų urėdijoje jis viršijo 10000°C, pasiekė pavojingiausią - 5-ą klasę pagal LRV patvirtintus ekstremalių įvykių kriterijus (LRV 2006 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“, Žin., 2006, Nr. 29-1004). Liepos 10 d. penktos klasės miškų gaisringumas (labai didelis pavojus gaisrams kilti) jau buvo Kėdainių, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Jonavos, Trakų, Vilniaus ir Nemenčinės urėdijose. Kitose urėdijose buvo ketvirtos, Kretingos urėdijoje - trečios, Rietavo – pirmos klasės miškų gaisringumas.


Dėl karštų orų pavojus gaisrams kilti toliau didės. Liepos 12 d., gaisringumo rodikliui viršijus 10000° ir Tauragės, Ukmergės, Anykščių bei Utenos urėdijose, 5-os klasės miškų gaisringumas numatomas daugiau kaip trečdalyje šalies teritorijos.


Pirmoje savaitės pusėje dar laikysis karšti orai, tik vietomis nušniokš trumpos liūtys su perkūnija. Antroje savaitės pusėje palaipsniui vės, kasdien tai vienur, tai kitur trumpai palis, penktadienio dieną lietus numatomas daugelyje šalies rajonų.

Atgal

2019 © Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Visos teisės saugomos
Rudnios g. 6, LT-09300 Vilnius, tel. (8 5) 275 1194, faks. (8 5) 272 8874, el. paštas lhmt@meteo.lt
Biudžetinė įstaiga, Juridinių asmenų registras, kodas 290743240, PVM mokėtojo kodas LT907432416