Naujienos

2008-ieji – šilčiausi šio amžiaus metai Lietuvoje, patekę į šilčiausių pasaulyje dešimtuką

2009-01-16

Tik ką pasibaigę 2008-ieji metai Lietuvoje buvo patys šilčiausi. Vidutinė metinė oro temperatūra buvo 8,2°C, net 2 laipsniais aukštesnė už klimato normą, kuri yra 6,2°C (vidutinė 1961–1990 m. laikotarpio).

Pasaulyje 2008-ieji metai pateko į šilčiausių nuo 1850 m. dešimtuką (pagal WMO), bet buvo vėsesni negu ankstesnieji. Pasaulinė metinė oro temperatūros klimato norma yra 14°C (57,2°F), 2008-aisiais vidutinė temperatūra buvo 0,31°C (0,56°F) aukštesnė.

Temperatūros anomalijos

2008-ieji metai visoje Europoje pasižymėjo aukštesne nei vidutinė daugiametė oro temperatūra. Didžiojoje Europos dalyje, įskaitant Šiaurės Vakarų Sibirą ir dalį Skandinavijos, žiema buvo neįprastai šilta ir be sniego, ypač šilti sausio ir vasario mėnesiai. Tokia praėjusi žiema buvo ir Lietuvoje: sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo -0,5°C, t. y. 4,6 laipsnio aukštesnė už normą, kuri yra -5,1°C. Vasario vidutinė temperatūra buvo 2,1°C, o tai net 6,7 laipsnio daugiau nei klimato norma (-4,6°C).

Stebėtinai šalta šiais mėnesiais buvo subtropikuose, ypač į rytus nuo Turkijos iki Kinijos. Kai kuriose Turkijos vietovėse sausio mėnesį buvo užfiksuotos pačios šalčiausios naktys per 50 metų laikotarpį. Tokie ekstremaliai šalti orai buvo šimtų mirčių priežastis Afganistane ir Kinijoje.

Vasario mėnuo buvo neįprastai šaltas daugelyje JAV Vidurinių Vakarų valstijų, kur vidutinė mėnesio temperatūra buvo 4–5 laipsniais žemesnė nei klimato norma.

Gegužės mėnesį Pietų Amerikoje, ypač Centrinėje Argentinoje, buvo labai šaltas laikotarpis: minimalioji oro temperatūra nukrito žemiau nei -6°C, kai kuriose vietovėse viršijo absoliučiuosius temperatūros minimumo rekordus. O liepos mėnesį jau mušė paskutiniojo 50-mečio šilumos rekordus. Kovo mėnesį pietinėje Australijoje tiesiog svilino karštis, net 15 dienų buvo aukštesnė kaip 35°C temperatūra.

Spalio 30 d. visose Lietuvos meteorologijos stotyse (išskyrus Nidą) buvo užregistruoti tos dienos rekordai - paros oro temperatūra buvo 4–4,7 laipsnio aukštesnė už normą, siekė 15–18°C.

Ilgai trunkančios sausros

Liepos pabaiga daugumoje pietrytinių Šiaurės Amerikos rajonų buvo sausringa, Kalifornijoje liepsnojo miškų gaisrai.

Pietinėje Britų Kolumbijos (Kanada) dalyje užregistruotas penkto laipsnio sausringumas, didžiausias per 61 metus.

Portugalijoje ir Ispanijoje buvo pati sausiausia žiema per paskutinį dešimtmetį.

Sausringas laikotarpis birželio mėnesį buvo ir Lietuvoje. Gegužės 26 d. prasidėjusi sausra išplito į didesnę šalies dalį, tačiau stichinės sausros kriterijaus nepasiekė.

Poplūdžiai, smarkūs vėjai ir audros

Sausio mėnesį 15 Kinijos provincijų (1,3 mln. km2) buvo užklota storu sniego ir ledo sluoksniu.

Kanadoje buvo sumušti sniego kiekio rekordai, daugelyje vietovių, pvz., Kvebeke, iškrito daugiau kaip 550 cm sniego. Sniego sankaupos buvo tokios didelės, kad įlūžo stogai, žuvo 4 žmonės. Princo Eduardo sala pakliuvo į ledo audros zoną, apledėjo net 95% teritorijos.

Balandžio mėnesio liūtys sukėlė didžiulius poplūdžius Misūrio ir Indianos valstijose (JAV), buvo sumušti kritulių kiekio rekordai Ajovos, Ilinojaus, Viskonsino ir Misūrio valstijose.

Sausio ir vasario mėnesiais smarkios liūtys ir vėjai niokojo rytinę Australijos dalį.

2008 m. įeitų į dešimties pavojingiausių metų sąrašą pagal tornadų aukų skaičių (123). O tornadų nuo sausio iki rugpjūčio užregistruota 1489, tai rekordinis tornadų skaičius nuo 1953 m.

Vokietijoje nuo gegužės iki rugsėjo užregistruota nepaprastai daug smarkių perkūnijų, liūčių, viesulų, krušos.

Afriką į pietus nuo Sacharos, įskaitant Vakarų ir Rytų Afriką, irgi „maudė" smarkios liūtys, kurios sukėlė didžiulius poplūdžius Zimbabvėje ir Kenijoje.

Ekstremaliu intensyvumu pasižymėjo liūtis Maroke, kai mažiau nei per 6 valandas iškrito 200 mm lietaus. Didelio intensyvumo liūtys rudenį (rugsėjį–lapkritį) siautėjo Pietvakarių Europoje. Valensijoje (Ispanija) bendras kritulių kiekis per 24 valandas sudarė 390 mm, o 144 mm iškrito trumpiau nei per valandą. Nuo spalio 31 d. iki lapkričio 2 d. (per 3 dienas) Prancūzijoje iškrito 500 mm kritulių.

Rugpjūčio 16 d. pietinis ciklonas „skalbė" Lietuvą. Jis mūsų šalyje užtruko tik pusę paros, bet spėjo Ukmergėje per 3 valandas prilyti 45 mm, Anykščiuose 36 mm, Kaune per naktį 31 mm. Liūtinį lietų lydėjo perkūnijos, o Lazdijuose ir škvalas (16 m/s). Spalio 31 d. dėl gausaus lietaus vandens lygis Akmenoje-Danėje ties Kretinga pasiekė 355 cm (stichinis lygis 370 cm).

Tropinių ciklonų laikotarpis

Pats žiauriausias tropinis ciklonas „Nargis" susiformavo šiaurinėje Indijos vandenyno dalyje gegužės pradžioje. Jis nusinešė 78 000 gyvybių ir sunaikino tūkstančius pastatų.

Iš viso per sezoną Atlante susiformavo16 tropinių audrų, kurioms buvo suteikti vardai, 8 iš jų virto uraganais (5 pasiekė trečiąją ir aukštesnę kategoriją). Vienas paskui kitą keliavo uraganai „Dolli", „Eduardas", „Fei", „Gustav", „Hana", „Paloma" ir „Aik", jie pasiekė JAV pakrantę, ir net 3 iš jų – „Gustav", „Aik" ir „Paloma" – užgriuvo Kubą.

Rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje užregistruotos 22 tropinės audros, kurioms buvo suteikti vardai, 10 iš jų klasifikuotos kaip taifūnai. Nuo jų ypač nukentėjo Filipinai, Tailandas, Laosas, Kambodža ir Vietnamas.

Ozonas ir Arkties ledas

Antarktidoje ozono skylė padidėjo ir maksimalų dydį pasiekė rugsėjo 12 d. (27 mln. km2), vis dėlto tai ne rekordinis dydis, kuris 2006 m. buvo 29 mln. km2.

Arktinio jūros ledo plotas rugsėjo mėnesį buvo sumažėjęs iki 4,67 mln. km2. Mažiausias Arkties ledo plotas buvo užregistruotas 2007 m., 4,3 mln. km2. Dramatiškiausias 2008 m. įvykis buvo ketvirtadalio šelfo senovinio ledo masyvo išnykimas Elsmyro saloje. 70 m storio ledas, kuris prieš šimtmetį dengė 9 000 km2, šiandien sumažėjo iki 1 000 km2 ploto. Tai rodo ypač greitus pokyčius Arktyje.

WMO ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, tokie buvo 2008-ieji metai.

Atgal

2019 © Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Visos teisės saugomos
Rudnios g. 6, LT-09300 Vilnius, tel. (8 5) 275 1194, faks. (8 5) 272 8874, el. paštas lhmt@meteo.lt
Biudžetinė įstaiga, Juridinių asmenų registras, kodas 290743240, PVM mokėtojo kodas LT907432416