Naujienos

Orai, klimatas ir oras, kuriuo kvėpuojame

2009-03-02

Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) Generalinio sekretoriaus Michel Jarraud (Mišelio Žaro) kalba

Kiekvienais metais, t. y. nuo 1950 m., kai įsigaliojo WMO Konvencija, kovo 23-iąją Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) ir viso pasaulio meteorologai švenčia Pasaulinę meteorologijos dieną. Nuo tos dienos WMO perėmė Tarptautinės meteorologijos organizacijos (IMO) funkcijas. IMO buvo įsteigta Pirmojo tarptautinio meteorologijos kongreso (1873 m. rugsėjo mėn. Vienoje), jos tikslas buvo tarpininkauti tarptautiniam bendradarbiavimui meteorologijos srityje, įtraukiant ir stebėjimų koordinavimą bei prietaisų standartizavimą.

Po metų, 1951 m., WMO gavo specialų statusą Jungtinių Tautų Organizacijoje. Šiandieną su daug didesniu narių skaičiumi, kurį sudaro 188 šalys ir teritorijos, WMO išplėtė savo veiklą, įtraukė į ją vandens ir aplinkosaugos problemas.

Nuo to laiko tapo tradicija kiekvienų metų šventę skirti tam tikrai temai. Vykdomasis WMO komitetas nutarė, kad 2009 m. Pasaulinės meteorologijos dienos tema bus „Orai, klimatas ir oras, kuriuo kvėpuojame". Ši tema ypač aktuali, nes visos pasaulio tautos stengiasi pasiekti tam tikrą išsivystymo lygį, ji skamba Jungtinių Tautų tūkstantmečio Deklaracijoje, aktuali sveikatos, vandens saugos, maisto produktų, skurdo naikinimo srityse. Stengiamasi didinti savo veiklos efektyvumą kovojant su pavojais, mažinti stichinių nelaimių padarinius, 90% iš kurių tiesiogiai susiję su pavojingais reiškiniais, kuriuos sukelia orai, klimatas, vanduo, - taigi tai yra WMO veiklos sritys. Be to, mokslininkai ir medicinos specialistai vis dažniau suvokia apie kritinį ryšį tarp orų, klimato, oro sudėties, t. y. to, kuo mes kvėpuojame, ir jų poveikio žmogaus sveikatai.

Ilgus amžius žmonėms pavykdavo gana gerai prisitaikyti prie besikeičiančių orų sąlygų ir klimato, pakeisti savo būstą, užsitikrinti maisto produktų gamybą, energijos tiekimą ir gyvenimo būdą, užtikrinti harmoniją su klimatu ir aplinka. Tačiau per paskutiniuosius dešimtmečius gyventojų skaičiaus augimas, energetiniai poreikiai ir pramonės vystymasis kartu su dujų ir įvairių dalelių išmetimu padarė savo „įnašą", tai gali paveikti ir jau veikia žmogaus sveikatą. Taigi, astmos, širdies nepakankamumo, plaučių vėžio ir daugelio kitų susirgimų pagausėjimas atsirado dėl oro kokybės suprastėjimo. Dėl oro poveikio augalams, žemės ūkio kultūroms ir ekosistemoms oro užterštumas veikia pasaulio ekonomiką, maisto produktų ir vandens saugumą, stabilų vystymąsi.

Įdomu prisiminti, kad Hipokratas (460-377 m. pr. Kr.), kurį daugelis laiko „medicinos tėvu", atmetė prietarus mokslinių tyrimų naudai, suklasifikavo ligas ir sukūrė daugelį moralinių ir profesinių normų, kurios išliko aktualios ir šiandieną. Jo darbe „Apie orą, vandenį ir vietovę", parašytame 5a. pr. Kr., jau nagrinėjamas klimato poveikis, jo rajonai, vandens tiekimas, įtaka žmogaus sveikatai ir lyginamos geofizinės gyvenimo sąlygos Europoje ir Azijoje. Hipokrato laikais buvo manoma, kad egzistuoja tik keturi elementai: žemė, oras, ugnis ir vanduo su savo savybėmis - šalčiu, sausringumu, karščiu ir drėgnumu. Jeigu jie visi egzistavo žmogaus organizme reikiamose vietose ir teisingu kiekiu, tai reiškė, kad žmogus sveikas, tačiau, jeigu toks balansas buvo suardomas, tai sutrikdavo ir sveikata. Šiandien mes žinome, kad dujų ir dalelių pėdsakai ore turi didžiulę įtaką klimatui, orams ir oro kokybei.

Meteorologai, klimatologai ir atmosferos chemijos specialistai dirbdami kartu stengiasi ištirti užterštumo poveikį orams, klimatui ir oro kokybei, t. y. orui, kuriuo kvėpuojame. Reikia prognozių medikams ir mokslininkams, kurie tiria aplinką ir taršos koncentracijos pasiskirstymą atmosferoje, dujų ir ore esančių dalelių pernešimą. 1950 metų pradžioje WMO pradėjo įgyvendinti novatorišką veiklą koordinuojant atmosferos sudėties stebėjimus ir analizę. Informacija apie šiltnamio dujas, aerozolius ir ozoną, apie klasikinius meteorologinius ir hidrologinius parametrus šiuo metu yra nuolat renkama naudojantis pasauliniu antžeminių stebėjimų tinklu, nuotolinio zondavimo būdais, pūslėmis, zondais, laivais ir palydovais. Surinkta informacija leido suprasti apie atmosferos cheminės sudėties pokyčius ir suteikė galimybę suformuoti mokslinį pagrindą dabartiniam mūsų supratimui apie orų sąlygų ir klimato poveikį oro kokybei, apie atgalinį šių oro komponentų poveikį orams ir klimatui.

Daug tokios WMO novatoriškos veiklos pavyzdžių galima matyti moksliniuose tyrimuose, pradėtuose Tarptautinių poliarinių ir Geofizinių metais. Tyrimus vykdė dauguma WMO šalių narių nacionalinių meteorologijos ir hidrologijos tarnybų (NMHT), bendradarbiaujant su kitomis tarptautinėmis organizacijomis. Ryšium su tuo WMO aktyviai dalyvauja vertinant tarptautines pastangas tiriant atmosferos pokyčius dėl oro užterštumo ozonu, kietomis dalelėmis, anglies dvideginiu, azoto junginiais, smogo susidarymo. Dauguma teršalų yra tiesioginiai pramonės, miesto ir automobilių sudeginamo kuro produktai. WMO pateko į organizacijų skaičių, kurios sudarė tris stambias konvencijas, susijusias su atmosferos sudėtimi: Jungtinių Tautų Organizacijos Ekonominės komisijos konvenciją apie tarpvalstybinį tolimojo pernešimo oro užterštumą (1979), Vienos Konvenciją apie ozono sluoksnio išsaugojimą (1985) ir Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos Konvenciją (1994). Ir šiandieną WMO tęsia savo paramą šiems gyvybiškai svarbiems tarptautiniams projektams. Daugelis kenksmingų bei orą teršiančių pramonės produktų lemia ir kitus šiandieninio klimato pokyčius, kuriuos pastebime už natūralių pokyčių ribos ir galime sieti tik su astronominiu ir geofiziniu poveikiu.

Tarpvyriausybinė klimato kaitos ekspertų grupė (IPCC), kurios vienas iš rėmėjų yra WMO, išleido savo Ketvirtąją ataskaitą apie būklės vertinimą ir 2007 metais gavo Nobelio taikos premiją. Jos išvados rodo, kad klimato kaita nekelia abejonių ir didžiausia tikimybė, kad ji vyksta dėl antropogeninių išmetimų, kurie sukelia šiltnamio efektą. Pagal IPCC išvadas laukiami dažnesni ir intensyvesni potvyniai, sausros ir kiti ekstremalūs orų bei klimato reiškiniai, ypač karščio bangos, kurios gali nepalankiai veikti žmogaus sveikatą, didinti užterštumą ir sukelti miškų gaisrus.

Vėjas, lietus, sniegas, saulės spindėjimas ir temperatūra gali skirtingai veikti teršalų pernešimą ir pasiskirstymą atmosferoje. Miesto „šilumos sala" gali sukaupti taršos produktus, o lietus ir sniegas paprastai, išplauna juos iš atmosferos į dirvą ir vandenį.

Mokslininkai gali panaudoti meteorologinius modelius oro taršos režimui prognozuoti ir vertinti. Aktualūs ir tikslūs perspėjimai laiku apie oro kokybę leidžia išsaugoti žmonių gyvybę ir turtą, papildo tradicines meteorologines prognozes. Nežiūrint į tai, kad regioninės oro kokybės prognozės per paskutiniuosius 30 metų gerokai pagerėjo, bet jų pateikimas visuomenei laiku ir toliau lieka problema. Tačiau oro kokybės prognozės vis dažniau sudaromos NMHT, daugelis tarnybų pateikia platų oro kokybės indeksų spektrą bei perspėjimus, panaudojant spalvų kodus. Kadangi kiekvienas regionas pateikia savo perspėjimus kitokia forma, WMO tarpininkauja rengiant specialistus, kurie galėtų užtikrinti maksimalų tokios produkcijos efektyvumą ir naudą visuomenei.

Šiuo metu tokie produktai kaip niekad reikalingi. Remiantis Pasauline sveikatos organizacija (WHO), dėl oro užterštumo kiekvienais metais prieš laiką miršta vidutiniškai 2 mln. žmonių. Netgi palyginti maža ozono koncentracija, kietosios dalelės ar su jomis susiję teršalai gali smarkiai paveikti kvėpavimo takus ir širdį, ypač tai aktualu besivystančiose šalyse. Ryšium su tuo oro kokybės prognozė leidžia apsirūpinti būtinomis priemonėmis, o perspėjimas gali sumažinti pavojų, susijusį su atmosferos užterštumu.

Pagal tai, kaip auga miestai - megapoliai, jų užterštumo problema tampa labai aktuali vis didesniam žmonių skaičiui visame pasaulyje. Maždaug pusė pasaulio gyventojų gyvena stambiuose miestuose, daugelyje iš jų nėra oro kokybės stebėsenos. Todėl išteklių mobilizacija ir savita stebėsenos politika, teisingi oro užterštumo problemos sprendimai šiose šalyse yra vis svarbesni. Pasaulinė atmosferos stebėjimų tarnyba (GAW) ir Pasaulinė meteorologinių tyrimų programa (WWRP) aktyviai plečia savo paslaugas informuojant apie oro kokybę, informacija yra pateikiama per WMO šalių narių NMHT. Kai kuriose šalyse jau prasidėjo naujų projektų realizavimas, tai turėtų pagerinti oro užterštumo prognozavimą ir perspėti apie galimas pasekmes.

Be prognozių veiklos koordinavimo WMO padeda oro taršos tyrimams. Lakiosios dalelės arba aerozoliai daro didelę įtaką šilumos sugėrimui bei atspindėjimui žemės paviršiuje, debesyse ir atmosferoje, debesų bei kritulių susidarymui. Nežiūrint į tai, kad lietus per kelias dienas iš apatinių atmosferos sluoksnių išplauna daugelį aerozolių, kai kurios dalelės gali išlikti daug ilgesnį laiką sausesnėse oro masėse ir viršutiniuose atmosferos sluoksniuose ir skirtingai veikti oro taršą. Todėl aerozolių tyrimai tapo viena iš pagrindinių tyrimo sričių ir toliau bus svarbi orų ir klimato prognozinių modelių komponentė.

Atmosferos oro kokybei didelės reikšmės turi smėlis ir dulkės, jie sumažina matomumą, pakenkia žemės ūkio kultūroms ir veikia vietos klimatą. Konkrečių problemų, susijusių su smėlio ir dulkių audromis sprendimas yra vienas iš pagrindinių WMO tikslų kuriant įvertinimo bei perspėjimo apie dulkių ir smėlio audras sistemą, kuri padėtų konkrečių prognozių sukūrimui, dulkių ir smėlio audrų poveikio tyrimui.

Šiuo metu daugelyje WMO šalių narių ir bendradarbiaujančių organizacijų vykdomi tyrimai ir aktyvus tokių pavojingų reiškinių prognozavimas yra ypač juntamas Šiaurės Afrikoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikije.

Be to, WMO šalių narių NMHT ir kai kurios bendradarbiaujančios organizacijos vaidina pagrindinį vaidmenį ypatingoje ekologinių situacijų sistemoje ir reaguojant į šias situacijas. Dėl ypatingų situacijų, tokių kaip cheminių pramoninių medžiagų išsiliejimo, vulkanų išsiveržimo, orų pernešamų transmisinių ligų bei avarijų atominėse elektrinėse, gali įvykti pavojingų medžiagų patekimas į atmosferą. Jų išsibarstymas bei išplitimas gali būti meteorologų suprognozuotas. Todėl WMO Veiklos ir reagavimo į ypatingas situacijas programa padeda sudaryti orų užteršimo skaitmenines prognozes regioniniuose specializuotuose WMO meteorologijos centruose ir glaudžiai bendradarbiauti su WHO, Tarptautine atominės energetikos agentūra, Tarptautine civilinės aviacijos organizacija ir kitais partneriais.

Dėl šių programų, kurios tiria oro užterštumo problemas, WMO ir jos šalių narių NMHT didina ryšį tarp orų, klimato ir oro, kuriuo kvėpuojame, informacijos, suteikdama daug aktualesnę ir tikslesnę informaciją asmenims, priimantiems sprendimus, visuomenei. Tokiai veiklai reikalingas daugelio bendrijų ir sektorių bendradarbiavimas, kurio svarba bus pažymėta šiais metais Pasaulinėje klimato konferencijoje (WCC-3), kuri įvyks rugpjūčio 31 - rugsėjo 4 dienomis Ženevoje.

Tokiomis gyvybiškai svarbiomis NMHT pastangomis ir toliau bus vykdoma dinamiška žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga.

Įsitikinęs, kad 2009 metų Pasaulinės meteorologijos dienos tema padės tolimesniam visų šalių narių ir WMO bendradarbiavimui pačiu aukščiausiu lygiu ir šią proga norėčiau iš širdies Jus visus pasveikinti.

Atgal

2019 © Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Visos teisės saugomos
Rudnios g. 6, LT-09300 Vilnius, tel. (8 5) 275 1194, faks. (8 5) 272 8874, el. paštas lhmt@meteo.lt
Biudžetinė įstaiga, Juridinių asmenų registras, kodas 290743240, PVM mokėtojo kodas LT907432416