Naujienos

Agrometeorologinių stebėjimų sistemos atkūrimas

2009-04-10
2008 metais Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-2008 m. programos priemonę „Sukurti agrometeorologinių stebėjimų sistemą", įgyvendino investicijų projektą, kurio vertė 1 mln. litų.

Pastaraisiais metais, dažnėjant ekstremaliems gamtinės kilmės reiškiniams, darosi akivaizdu, kad Lietuvai, kaip žemės ūkio kraštui, agrometeorologiniai stebėjimai reikalingi, nes žemės ūkio gamyba, net ir esant naujoms technologijoms, labiausiai priklauso nuo orų ir Lietuvos agroklimatinių sąlygų. Ypač šie stebėjimai aktualūs, susidarius ekstremalioms sąlygoms - sausrai, stichinėms šalnoms, smarkioms liūtims,  krušai, įmirkus dirvoms.

Tikimės, kad 43 savivaldybėse Tarnybos įrengtų ir 8 savivaldybėse jau anksčiau veikiančių Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto automatinių agrometeorologijos stočių teikiama informacija kartu su Tarnybos ir žemės ūkio specialistų žiniomis jau nuo artimiausios augalų vegetacijos pradžios ženkliai prisidės prie šalies žemės ūkio plėtros.
 
1 pav. Agrometeorologijos stočių tinklas 2009-01-01

2 pav. Agrometeorologinių stebėjimų aikštelė su matavimo įranga
  
Agrometeorologinių stebėjimų sistemą sudaro agrometeorologinių stebėjimų stočių tinklas ir kompiuterizuota agrometeorologinės informacijos valdymo ir informavimo sistema. Automatinės agrometeorologijos stotys (43), priklausančios Tarnybai, įsteigtos  savivaldybėse pagal tokią schemą:
  • hidrometeorologijos (HMS) ir paprastosiose klimatologijos stotyse (PKS) - 18
  • vandens matavimo stočių aikštelėse - 3
  • vandenvietėse - 6
  • augalų veislių tyrimo stotyje - 1
  • žemės ūkio bendrovėje - 1
  • laisvoje valstybinėje žemėje, skirtoje Tarnybai pagal panaudos sutartį - 14.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) kuruojamų 10 agrometeorologijos stočių veikia 8 savivaldybėse.

Agrometeorologijos stotyse matuojami elementai:

  • oro temperatūra
  • oro drėgnumo charakteristikos
  • vėjo kryptis ir greitis
  • kritulių kiekis
  • bendroji saulės spinduliuotė (5 stotyse)
  • dirvos temperatūra - 5 cm, 20 cm, 50 cm gylyje
  • oro temperatūra 2 cm aukštyje
  • dirvos drėgmė - 20 cm, 50 cm ir 100 cm gylyje

LSDI tikslams 4 stotyse (Biržai, Dotnuva, Pagėgiai ir Kaišiadorys) įdiegti augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo moduliai, kurie leis prognozuoti ligų ir kenkėjų išplitimo riziką vegetacijos laikotarpiu ir laiku imtis priemonių nuostoliams išvengti.

 Agrometeorologijos stočių matavimų duomenys mobiliuoju ryšiu patenka į Tarnyboje esantį serverį ir kaupiami duomenų bazėje. Stočių sujungimas į vieningą tinklą leis tiksliai fiksuoti nepalankių žemės ūkiui gamtos reiškinių išplitimo ribas, prognozuoti augalų ligų ir kenkėjų plitimo teritorijas, teikti motyvuotą informaciją draudimo kompanijoms, žemdirbiams bei kitiems vartotojams.

Atkurti agrometeorologiniai matavimai iš esmės apima tik fizinius (meteorologinių elementų ir reiškinių) stebėjimus. Biologinius (augalų ir ž. ū. kultūrų vystymosi bei būklės rodiklius) reprezentuoja tik fenologiniai stebėjimai, šiuo metu vykdomi aštuoniolikoje  Tarnybos  meteorologijos stočių. Stebimos vaismedžių ir vaiskrūmių, medžių ir krūmų, kai kurių žolinių augalų vystymosi fazės.

Agrometeorologinių stebėjimų sistemos pagrindiniai tikslai ir artimiausio laikotarpio darbai, vertinant bei prognozuojant agrometeorologines sąlygas

Tikslai

  • Stebėti ir vertinti agrometeorologines sąlygas bei teikti informaciją valstybės, savivaldybių institucijoms, visuomenei bei kitiems suinteresuotiems vartotojams.
  • Sudaryti prielaidas laukiamam ž.ū. kultūrų derliui prognozuoti.
  • Operatyviai fiksuoti ž.ū. kultūrų augimo ir vystymosi sąlygas.
  • Teikti informaciją stichinių sausrų atveju.
  • Rengti stebėjimais pagrįstą apibendrintą informaciją, kuri yra teikiama ES stichinių hidrometeorologinių sąlygų, turėjusių ypač kenksmingos įtakos ž.ū. kultūroms, atveju.
  • Teikti informaciją, reikalingą identifikuoti draudiminius įvykius, susijusius su neigiamu ekstremalių h/m sąlygų poveikiu ž.ū. kultūroms.

Darbai

  • Kompiuterizuotos agrometeorologinės informacijos valdymo ir informavimo sistemos vystymas.
  • Tarnybos institucinių gebėjimų stiprinimas agrometeorologijos srityje.
  • Glaudus bendradarbiavimas su ž. ū. mokslo tiriamosiomis įstaigomis, rengiant žemės ūkio kultūrų derliaus prognozavimo metodikas, pagrindinių ž. ū. kultūrų augimo bei žiemojimo sąlygų vertinimo metodikas, fenologinių prognozių sudarymo metodikas ir kt.

Trumpa agrometeorologinių stebėjimų istorija

Nuo 1948 m. tirti Lietuvos agrometeorologines sąlygas buvo pavesta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai. Meteorologijos stočių stebėtojai - agrometeorologai vykdė agrometeorologinius stebėjimus įvairių žemės ūkio kultūrų laukuose. Agrometeorologinius duomenis tvarkė Agrometeorologijos skyrius ir Agrometeorologinių prognozių skyrius, kurie vėliau buvo sujungti į vieną, tačiau išliko abi darbo kryptys. Be to, Trakų  Vokėje prie žemdirbystės instituto filialo veikė Visasąjunginio žemės ūkio mokslinio tyrimo instituto agrometeorologijos laboratorija. Dotnuvoje veikė specializuota agrometeorologijos stotis su dirvožemio tipų nustatymo laboratorija.

 Tankiausias agrometeorologinių stebėjimų tinklas Lietuvoje buvo 1988 m. -  45 punktai. Nuo 1988 m. prasidėjo laipsniškas agrometeorologinių stebėjimų mažinimas. 1999 m. jie buvo atliekami 35 punktuose. 2000 m., sumažinus Tarnybos finansavimą, agrometeorologiniai stebėjimai buvo nutraukti, Agrometeorologijos skyrius panaikintas. 2003 m. vėl pradėti fenologiniai stebėjimai hidrometeorologijos stotyse.

Atgal

2019 © Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Visos teisės saugomos
Rudnios g. 6, LT-09300 Vilnius, tel. (8 5) 275 1194, faks. (8 5) 272 8874, el. paštas lhmt@meteo.lt
Biudžetinė įstaiga, Juridinių asmenų registras, kodas 290743240, PVM mokėtojo kodas LT907432416