Naujienos

Šalta 2009/2010 metų žiema

2010-03-04

Nors klimato šiltėjimo tendencija išlieka, Europoje ši žiema buvo pati šalčiausia per 50 metų.

Nuo gruodžio 13 d. beveik be pertrūkių snigo Šiaurės Europoje. Kai kuriose Vokietijos vietose vidutinė nakties temperatūra buvo apie -20°C. Ši „arktinė" žiema, šalčiausia nuo 1957 metų, užšaldė upes ir kanalus, sutriko keltų reisai į kai kurias Baltijos jūros salas.

Žiema pareikalavo ir žmonių aukų – mirtis ir traumas sukėlė sunkios eismo sąlygos, transporto avarijos ir dideli šalčiai: Lenkijoje nuo lapkričio mirė 212 žmonių, 14 žmonių Vokietijoje mirė per sausio mėnesį, tūkstančiai pateko į ligonines. Keletą kartų tikrai žiaurios (ekstremalios) orų sąlygos susidarė Rytų Europoje, Centrinėje Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.

Kaip teigia Frank Boettcher, Vokietijos Orų ir klimato instituto direktorius, tokia žiema neprieštarauja klimato šiltėjimo tendencijai. Kadangi klimatui šiltėjant visi procesai darosi vis labiau ekstremalūs, todėl ir metų laikai gali būti ekstremalesni. Geriausias klimato šiltėjimo indikatorius yra Grenlandija, kur šią žiemą buvo 15°C šilčiau, negu turėtų būti pagal klimato normą.

Pagal NASA pranešimus, 2009-ieji metai buvo patys šilčiausi šio amžiaus metai Pietų pusrutulyje ir antri pagal šiltumą metai pasaulyje nuo 1880 m. Šiuo laikotarpiu vidutinė metinė oro temperatūra buvo gana netolygi, pasitaikė įvairių metų, bet viso laikotarpio (nuo 1880 m.) vidutinė metinė temperatūra pasaulyje pakilo 0,8°C.

Lietuvoje 2009 m. vidutinė metinė oro temperatūra buvo 7,2°C ; 1° aukštesnė už klimato normą (6,2°C).

Ši žiema Lietuvoje buvo šalta ir snieginga. Gruodžio pabaigoje susidariusi sniego danga sausio pabaigoje jau siekė 18–25 cm, šiaurės rytiniuose rajonuose – iki 32 cm. Visą sausio mėnesį išsilaikė šalti žiemiški orai. Šalčiausi orai buvo sausio pabaigoje, kai žemiausia oro temperatūra nukrito iki -25...-30°C. Tokie orai išsilaikė ir didesnę vasario mėnesio dalį. Trumpam atšilo tik vasario pabaigoje. Iki vasario antrojo dešimtadienio pabaigos sniego danga storėjo ir daug kur vidutinis jos storis siekė 26–42 cm, vakariniuose rajonuose 20–25 cm.

Lietuvai ši žiema nebuvo išskirtinė, nes šalčiu pasižymėjo 1985, 1987, 1995, 1996, 2003, 2007 metų kai kurie žiemos mėnesiai. Sniegingumu ir ilgumu išsiskyrė 1995/96 metų žiema. Tą žiemą sniego danga susidarė lapkričio mėnesį, o nutirpo balandį. Žiema buvo be atodrėkių, sniego danga siekė 80–90 cm.

Atgal

2019 © Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Visos teisės saugomos
Rudnios g. 6, LT-09300 Vilnius, tel. (8 5) 275 1194, faks. (8 5) 272 8874, el. paštas lhmt@meteo.lt
Biudžetinė įstaiga, Juridinių asmenų registras, kodas 290743240, PVM mokėtojo kodas LT907432416