Naujienos

Nerami liepos pradžia

2011-07-04

Pirmųjų dviejų vasaros mėnesių sandūra „padovanojo" neramius perkūnuotus orus. Perkūnijas vietomis lydėjo škvalai, smarkios liūtys, kruša.

Birželio 30 d. smarkios liūtys – 16–39 mm (arba litrai į m² ) – pylė Aukštaitijoje, liepos 1 d. – pajūryje ir Žemaitijos šiaurės vakariniuose rajonuose, liepos 2 d. – Dzūkijoje, liepos 3 d. – Vilniaus, Kauno, Ukmergės, Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių, Molėtų ir Šalčininkų savivaldybėse.
 
Birželio 30 d. škvalai stebėti Utenos, Molėtų, Zarasų, Švenčionių, Anykščių rajonuose. Lūžtančios šakos ar medžiai apgadino automobilius, pastatus, pažeidė elektros perdavimo linijas miškingose vietovėse. Bikelių kaime perkūnijos metu sudegė namas, Anykščių rajone žuvo žmogus.
 
Liepos 1 d. Raseinių rajono Ilgižių kaime praūžė škvalas (vizualiai nustatyta, jog jo metu vėjo greitis galėjo būti >28 m/s), krito kruša, kurios pavienių ledėkų skersmuo siekė 4 cm. Apgadinta apie 10 pastatų stogų, griūdama pastogės siena sužalojo žmogų, žaibas nutrenkė mobiliuoju telefonu kalbėjusį žmogų. Apie škvalus ar viesulus pranešama ir iš Šakių bei Kazlų Rūdos savivaldybių.
 
Liepos 2 d. 15–19 m/s vėjas škvalų metu išmatuotas vietomis šiauriniuose ir vakariniuose rajonuose, apie jų padarytą žalą nepranešta. Reiškiniai susiję su aktyvia atmosferos konvekcija (kruša, smarkios liūtys, viesulas, škvalas) – lokalūs, apima nedidelius plotus, todėl hidrometeorologijos stotims ne visus juos pavyksta užfiksuoti.
 
Škvalą (staigus trumpas vėjo sustiprėjimas, kurio metu keičiasi vėjo kryptis) sukelia ypatinga oro cirkuliacija kamuoliniame debesyje: debesies priekinėje dalyje oras veržliai kyla aukštyn, o atvėsęs užnugaryje leidžiasi žemyn, todėl susidaro stiprus sūkurys su horizontalia ašimi. Vėjo sustiprėjimą pajuntame šiam sūkuriui pasiekus žemės paviršių. Kuo didesnis kylančio ir žemyn besileidžiančio oro temperatūros kontrastas, tuo stipresnis vėjas škvalo metu.
 
Įvairaus stiprumo škvalų pasitaiko kasmet, dažnesni ir stipresni jie būna karštomis vasaromis, dienomis, kai karštį iš Lietuvos išstūminėja vėsesnis oras ir susidaro palankios sąlygos galingiems kamuoliniams debesims formuotis. Didžiausias vėjo greitis škvalo metu išmatuotas Utenoje 1986 m. birželio 13 d. – 40 m/s.
 
Per pastarąjį dešimtmetį stipriausiais škvalais pasižymėjo 2002-ųjų liepa – net 4 kartus vėjas škvalo metu buvo ≥30 m/s. Liepos 4 d. Raseinių, Kauno, Kybartų MS, Marijampolės PKS fiksavo 20–30 m/s vėją. Nuplėšti stogai, virsdami medžiai apgadino automobilius, Kauno rajone žuvo žmogus (žaibas nutrenkė); liepos 19 d. škvalas praūžė Klaipėdoje, Juodkrantėje – sulaikytas vienas kelto reisas, prilaužyta medžių; liepos 20 d. Šilutės rajone, sužeistas žmogus; liepos 31 d. Varėnos rajone Matuizose nukentėjo apie 20 namų, kapinėse lūžtantys medžiai išvartė paminklus. 2009-ųjų liepos 19 d. Biržų, Telšių, Utenos, Švenčionių, Molėtų savivaldybėse škvalai vietomis išlaužė medžius (buvo ir su šaknimis išrautų). Kai kur virsdami medžiai sulaužė pastatų stogus. Nulenkti aukštos įtampos elektros linijų stulpai. Išplauti keliai. Pasvalio rajone lūžtantis medis mirtinai sužalojo moterį, o nukritę elektros laidai nutrenkė vyriškį.
 
Daugiausia nuostolių ir net 4 žmonių gyvybes nusinešę škvalai siautė pernai rugpjūčio 8-os naktį. Hidrometeorologijos stotyse išmatuotas maksimalus vėjo greitis škvalų metu 16–30 m/s.

Prasidėjo liepa, šilčiausias ir dažnomis perkūnijomis pasižymintis vasaros mėnuo. Į gamtos stichiją reikia žiūrėti pagarbiai, iš anksto pasirengti galimam jos šėlsmui. Kritiškai įvertinkite savo gyvenamąją aplinką: sutvirtinkite stogus, laikinus statinius, mechanizmus, iš balkonų išneškite lengvus daiktus arba juos gerai pritvirtinkite. Pastebėję kylantį audros debesį eikite į patalpų vidų, uždarykite langus ir duris, nepalikite automobilių prie didelių medžių. Kaip elgtis perkūnijos metu skaitykite čia.

L. Liutkevičienės nuotraukose škvalo Utenoje padariniai:



Atgal

2019 © Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Visos teisės saugomos
Rudnios g. 6, LT-09300 Vilnius, tel. (8 5) 275 1194, faks. (8 5) 272 8874, el. paštas lhmt@meteo.lt
Biudžetinė įstaiga, Juridinių asmenų registras, kodas 290743240, PVM mokėtojo kodas LT907432416