Naujienos

Viesulų siautėjimas Šiaurės Lietuvoje

2011-07-28

Liepos 27-osios rytinėmis valandomis pradėję kauptis debesys šiltajame pietinio ciklono sektoriuje judėjo iš rytinės šalies pusės šiaurinių rajonų link. Prapliupo lietūs su perkūnijomis, o Kėdainių, Radviliškio bei Šiaulių rajonų apylinkėse susidarė gana retas meteorologinis reiškinys – viesulas (tarptautinis meteorologinis pavadinimas – trombas, anglų kalba – tornadas, rusų kalba – smerč, taip pat vadinamas ir vandens viesulas).

Piltuvo ar vamzdžio formos nuo debesies nutįsusiam žemo slėgio sūkuriui  – viesului – susidaryti nepakanka vien galingo lietaus kamuolinio Cb debesies išsivystymo. Kiekviena mezokonvekcinė sistema turi pakankamai energijos viesulo susiformavimui, tačiau svarbu, kad ši energija (CAPE) būtų sukoncentruota nedidelėje teritorijoje, be to šios debesų sistemos viduje reikia irgi tam tikrų fizikinių sąlygų, suteikiančių sukimosi impulsą: teigiamo vėjo poslinkio ir galingų aukštyneigių drėgno ir šilto oro srautų.
 
Tropinis oras būtent ir pasižymi tokiomis savybėmis, kurios ypač išryškėja, formuojantis galingai konvekcijai aukštų atmosferos sluoksnių sraujymės (labai stiprių vėjų) srityje, kur stebima srautų divergencija (išsiskyrimas) ir šalčio advekcija, o prie žemės paviršiaus, priešingai, šiltų srautų konvergencija (sutekėjimas). Dažniausiai viesulai formuojasi ties šaltojo fronto bangų viršūnėmis bei šiltojoje ciklono dalyje, susiduriant skirtingų krypčių ir nevienodų greičio bei temperatūros oro masėms. Meteorologinio radaro vaizde susidaro kablelio ar lanko formos (bow echo) mezokonvekcinė sistema su ypač aukštais (>60dBZ) atspindžio dydžiais. Tokia sistema vakar ir susiformavo virš šiaurinės Lietuvos rajonų, tačiau visa jėga ji užgriuvo Latvijos teritoriją.
 
Pagal padarytą žalą šį viesulą galima priskirti F2 (Fudžita) klasei, o tai atitinka 60-70 m/s vėjo greičiui sūkurio viduje. Kuo didesnis slėgio skirtumas sūkurio viduje nuo jo periferijos, tuo viesulas galingesnis (slėgis jo centre gali būti mažesnis dešimtadaliu). Vakarykščio viesulo debesų viršūnės pagal palydovo informaciją galėjo siekti 15 km, o temperatūra jose -54...-58 °C, prie žemės tuo metu buvo +25...+28 °C. Taigi kontrastas labai didelis ir sąlygos atmosferos nepastovumui vystytis – puikios.

Stipriausias viesulas Lietuvoje, kurio metu žuvo vienas žmogus ir padaryti didžiuliai nuostoliai, užregistruotas Širvintose 1981 metais gegužės 29 d., irgi pasiekė F2 klasę. Iš viso nuo 1951 m. Lietuvoje užfiksuota jau 29 viesulai, padarę didesnę ar mažesnę žalą. Galima sakyti, kad jie pasikartoja kas antrus metus, tačiau būna metų, kai jų visai nebūna, o kai kada pasitaiko ir po 2–3 kartus per metus. Štai šiemet tai jau trečias atvejis: liepos 1 d. pavakare jie stebėti ir pridarė nuostolių Šakių bei Šilalės rajonuose. Pagal statistiką palankiausi šalies regionai viesulams yra šiauriniai ir rytiniai. Dažniausiai jie pasitaiko gegužės–rugpjūčio mėnesiais, popietinėmis valandomis (kai kada nakties metu), kuomet yra didžiausias žemės paviršiaus įšilimas ir geriausios sąlygos konvekcijai vystytis. Tačiau kiekvienu atveju svarbu ir sinoptinė situacija, paklotinio paviršiaus savybės. Pavyzdžiui, virš vandens jie dažnesni nakties valandomis.

Neabejojama, kad nedidelių viesulų pasitaiko žymiai dažniau, tačiau ne visi jie užregistruojami meteorologų, nes Lietuvos meteorologinių stočių tinklas nėra tankus, o šis reiškinys yra lokalus. Todėl pageidautina, pastebėjus nuo debesies nusidriekusį viesulo „straublį" ar kitą neįprastą meteorologinį reginį, nufotografuoti ar pranešti LHMT elektroniniu paštu lhmt@meteo.lt arba synop@meteo.lt. Būsime labai dėkingi už suteiktą informaciją.
 
Liepos 27 d. 14:15 Doplerio radaro atspindys rodo didelį atspindį (60-65 dBZ) ir lanko formos debesų mezokonvekcinę sistemą Šiaulių apskrityje

MSG-2 palydovo vandens garų vaizdas ir ESTOFEX (eksperimentinė ekstremalių reiškinių prognozavimo laboratorija) konvekcinių reiškinių intensyvumo prognozė 27-ai d.

Smarkių audrų RGB vaizdas rodo galingą konvekciją virš šiaurės vakarinės Lietuvos dalies bei Latvijos, liepos 27 d. 15 val. 

Atgal

2019 © Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Visos teisės saugomos
Rudnios g. 6, LT-09300 Vilnius, tel. (8 5) 275 1194, faks. (8 5) 272 8874, el. paštas lhmt@meteo.lt
Biudžetinė įstaiga, Juridinių asmenų registras, kodas 290743240, PVM mokėtojo kodas LT907432416