Naujienos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai – 90

2011-09-28

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo metus skaičiuoja nuo 1921 m., kai Lietuvos Vyriausybės nutarimą apie Centrinės meteorologijos stoties ir antraeilių meteorologijos stočių steigimą 1921 m. rugsėjo 30 d. pasirašė tuometinis Ministras Pirmininkas daktaras Kazys Grinius ir Švietimo ministras Kazimieras Bizauskas. Tuo nutarimu laikinojoje sostinėje Kaune buvo įkurta Centrinė meteorologijos stotis – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pirmtakė.

Lietuvos hidrometeorologai tikrai gali pasigirti ilga ir turtinga stebėjimų ir prognozavimo istorija: Martyno Počobuto vadovaujamo Vilniaus universiteto observatorijoje jau 1770 m. pradėta reguliariai matuoti oro temperatūrą, šiek tiek vėliau – kritulius. Hidrologinių stebėjimų Nemune ties Smalininkais duomenų seka galime didžiuotis Europoje – jie nuo 1811 m. Net ir didieji karai nenutraukdavo meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų. Tai lėmė darbuotojų sąmoningumas, tęstinumo vertės suvokimas.

Jau 1926 m. sausio 2 d. pradedamas leisti kasdieninis Lietuvos meteorologinis biuletenis su pirmuoju sinoptiniu žemėlapiu ir orų prognoze (pirmieji sistemingi meteorologiniai stebėjimai pasaulyje pradėti 1721 m. Didžiojoje Britanijoje, o pirmoji pasaulyje nacionalinė meteorologijos tarnyba įkurta 1854 m. Jungtinėje Karalystėje, pirmoji orų prognozė sudaryta ir išspausdinta laikraštyje The Times 1860 m.)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba mini ne tik savo veiklos devyniasdešimtmetį. Šie metai tai pat yra ir dvidešimtieji Lietuvos Respublikos narystės Pasaulio meteorologijos organizacijoje metai. Todėl rugsėjo 29 d. į konferenciją METEOROLOGIJA IR HIDROLOGIJA JUMS (žr. konferencijos programą ), skirtą Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos 90-čiui, atvyksta ir būrys garbių užsienio svečių - pasaulio ir Europos regiono hidrometeorologų bendruomenės atstovų:

Pasaulio meteorologijos organizacijos viceprezidentas, Lenkijos meteorologijos ir vandens ūkio instituto generalinis direktorius profesorius Miečyslav Ostojski, Estijos meteorologijos ir hidrologijos instituto generalinis direktorius Jaan Saar, Švedijos meteorologijos ir hidrologijos instituto generalinė direktorė Lena Hael Erikson, Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro komercijos direktorė Inita Stikute, Vokietijos orų tarnybos prezidento atstovė, mokslų daktarė Christina Koppe.

Renginys skirtas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos paslaugų vartotojams, mokslininkams, bendradarbiaujančioms organizacijoms, jauniesiems tyrėjams ir visiems besidomintiems, kaip keitėsi meteorologiniai ir hidrologiniai matavimai, kaip atsiranda orų prognozės ar keičiasi Lietuvos klimatas, kokios paslaugos yra teikiamos vartotojams ir visuomenei kai kuriose Europos šalyse ir Lietuvoje.

Pradėjusi nuo meteorologijos ir hidrologijos, šiandien Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba atsigręžia į savo ištakas, tiktai turi modernesnį stebėjimų tinklą, naudojasi pažangiausia technologija, prognozių modeliais, atkūrė agrometeorologinius stebėjimus, vysto biometeorologinių prognozių sritį. Orų prognozės 1950 m. buvo sudaromos tik 24 ir 36 valandoms. Šiandien tokiu pat tikslumu jau sudaromos 7 parų prognozės. Dabar iš 100 orų prognozių 1-ai parai nepasitvirtina 3–5 prognozės. Tai nebūtų įmanoma be šiuolaikinių technologijų ir Pasaulio meteorologijos organizacijos tarptautinio koordinavimo vykdant stebėjimus, tyrimus, analizę, modeliavimą.

Spartus vystymasis ir naujausios technologijos atėjo kartu su Lietuvos nepriklausomybe. 1992 m. Lietuva tapo Pasaulinės meteorologijos organizacijos nare, ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pradėjo dirbti kaip ir kitų valstybių nacionalinės tarnybos, dalyvauja tarptautinėse programose ir projektuose. Tarnyba atstovauja Lietuvos Respubliką specializuotoje Jungtinių Tautų Organizacijos agentūroje – Pasaulinėje meteorologijos organizacijoje (WMO), Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijoje (EUMETSAT) bei Europos vidutinės trukmės orų prognozių centre (ECMWF), taip pat yra HIRLAM (didelio tikslumo orų prognozių mažai teritorijai modelis) programos visateisė narė. Tarnyba aktyviai dalyvauja ir kitų tarptautinių meteorologinių ir hidrologinių organizacijų darbe.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, atsižvelgdama į didžiulius pastarųjų dešimtmečių pasiekimus meteorologijoje ir hidrologijoje bei įvertindama šiuos pokyčius, pagal galimybes stengiasi vystyti savo veiklą, gerinti valstybės institucijų, kitų vartotojų aptarnavimą bei visuomenės informavimą. Plačioji visuomenė, naudodamasi šiuolaikiniais informacinių technologijų pasiekimais, tampa vis reiklesnė ir žingeidesnė, o tai įpareigoja kasdien tobulėti ir būti kuo arčiau Tarnybos veiklos rezultatų vartotojų. Tai rodo ir nuolat augantis svetainės www.meteo.lt lankytojų skaičius, 2010 m. išaugęs 60 proc. (lyginant su 2009 m.) ir viršijęs 20 mln.

Hidrologo ir meteorologo profesija ypatinga – čia esame arčiau debesų, arčiau vėjų, vandens, rasos ir žaibų, tik čia išmokstame teisingai skaičiuoti metus, draugus ir darbus. Didžiausias Tarnybos turtas – žmonės, ištikimi savo profesijai, ne vieną savo gyvenimo dešimtmetį susieję su hidrometeorologija, pasirinkę visai visuomenei labai svarbią veiklos sritį ir neramią būtį.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba turi tokių veteranų, kurie savo darbo metus skaičiuoja daugiau nei penkis dešimtmečius, vienas iš jų – 2009 m. Viktoro Bergo premijos laureatas Bronislovas Kaselis, kaip pats sako, „į dangų žiūri" jau 55-erius metus, Ukmergės meteorologijos stotyje darbavosi nuo 1958-ųjų, o šių metų vidurvasaryje atsisveikino su taip pamėgtu darbu. Tačiau B. Kaseliui nepavyko viršyti kolegos biržiečio meteorologo, buvusio ilgamečio Biržų MS viršininko Vytauto Vaitekonio, 2009 m. išėjusio Anapilin, rekordo. Jis oficialiai Tarnyboje išdirbo beveik 61 metus.

Kitas ilgametis veteranas rekordininkas Petras Neimantas, buvęs ilgametis Šiaulių meteorologijos stoties viršininkas, tarnavo meteorologijai 55 metus ir kitais metais švęs tokį pat jubiliejų, kokį šiandien švenčia Tarnyba.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje dar yra nuo 1958 m. tebedirbančių stebėtojų. Tai Valentina Ankudinova, Klaipėdos meteorologijos stoties stebėtoja, 14 m. vadovavusi šiai stočiai. O veteranų, kurie jau atšventė 40-ties metų darbo jubiliejus, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje dirba ne viena dešimtis.

Darbas Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje niekam nežada nei ramybės, nei turtų, bet įtraukia į natūralią gamtos reiškinių tėkmę ir ilgam pasilieka tikruosius orų ir vandenų žmones.

Minėdami Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 90-metį žvelgiame į praeitį, planuojame ateitį, prisimename ir sveikiname buvusius bei dabartinius mūsų darbuotojus, nes žmonės yra didžiausias Tarnybos turtas.

Atgal

2019 © Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Visos teisės saugomos
Rudnios g. 6, LT-09300 Vilnius, tel. (8 5) 275 1194, faks. (8 5) 272 8874, el. paštas lhmt@meteo.lt
Biudžetinė įstaiga, Juridinių asmenų registras, kodas 290743240, PVM mokėtojo kodas LT907432416