Naujienos

Žiema pasisveikino perkūnijų fanfaromis

2011-12-06
Gruodžio 4-ą vietomis pajūryje ir pietiniuose šalies rajonuose gyventojus stebino ir gąsdino nebūdingas šiam metų laikui reiškinys – perkūnija. Pirmoji perkūnija nugriaudė popietę pajūryje, vakare žaibai dangų raižė Dzūkijoje. Perkūnija – vienas iš požymių, rodančių oro masių persiskirstymą aukštesniuose atmosferos sluoksniuose, kitaip sakant, perėjimą iš rudeninių procesų prie būdingesnių žiemai. Ciklono centras, kurio pietiniame slėnyje formavosi aktyvi konvekcinė sistema (meteorologijoje vadinama Comma), sukosi ties Norvegija. Lietuva iki tol buvo nešaltame vidutinių platumų ore (sekmadienio vidurdienį termometrai meteorologijos stotyse rodė 4–7 °C, 1,5 km aukštyje irgi dar buvo nešalta -2 °C). Didžiausi pasikeitimai vyko 3–5 km aukštyje, kai iki tol buvusią, atitinkamai -11 °C ir -30 °C, temperatūrą keitė iš vakarų priartėjęs 3–4° šaltesnis oras. Meteorologinio palydovo MSG-2 nuotraukoje (1 pav.) matyti šalto sauso stratosferinio oro prasiveržimas į apatinę troposferą (rausva spalva), tai sudarė palankias sąlygas nestabilumui vystytis rytinėje Baltijos pakrantėje. Sraujymės ašis (didžiausių vėjų zona) driekėsi beveik per Lietuvą. Dėl stiprių aukštyneigių srautų lietaus kamuoliniai debesys (Cb) išsivystė iki 7–9 km aukščio, kur temperatūra buvo net -50...-55 °C. Visi šie faktoriai – didelis terminis kontrastas, sraujymės ašis, teigiama sūkurio advekcija ir pakankamas drėgmės kiekis (2 pav.) – lėmė perkūnijas, krušą ir gausesnį lietų šalies pietiniuose rajonuose.

Perkūnijos gruodžio mėnesį Lietuvoje retos, netgi sausio ir vasario mėnesiais jų pasitaiko dažniau. 1950–2010 m. jų būta vos 1–3 atvejai, tik pajūryje perkūnijos dažnesnės (6–10 atvejų). Daugiausia perkūnijų šį mėnesį stebėta Klaipėdoje 1981 m. – net 3 atvejai.

Per pastarąjį dvidešimtmetį perkūnijos gruodžio mėnesį griaudėjo tik 1999 ir 2010 metais.

1 pav. MSG-2 Oro masių RGB vaizdas, geltonos linijos – izotachos (m/s) 9 km aukštyje, gruodžio 4 d. 20 val. (Duomenys iš EuMeTrain archyvo).

2 pav. MSG-2 vandens garų vaizdas (juosvi atspalviai - sausas oras, balti ir pilki - debesys) ir ECMWF paskaičiuoti teigiamos sūkurio advekcijos židiniai (geltonos izolinijos), rodantys aktyvią cikloninę cirkuliaciją.

3 pav. Meteorologinio radaro spindulio atspindys (dBZ) ir debesų sistemos vertikalus pjūvis (pjūvio vieta parodyta raudona linija). Didžiausias atspindys (>55 dBZ) buvo ties Klaipėda apie 13 val. Tai rodo ne tik smarkesnių kritulių, bet ir krušos ar perkūnijų tikimybę. 

Atgal

2019 © Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Visos teisės saugomos
Rudnios g. 6, LT-09300 Vilnius, tel. (8 5) 275 1194, faks. (8 5) 272 8874, el. paštas lhmt@meteo.lt
Biudžetinė įstaiga, Juridinių asmenų registras, kodas 290743240, PVM mokėtojo kodas LT907432416