Naujienos

Apie 2006 m. žiemos speigą ir vasaros sausrą

2006-08-30

Dėl labai šaltų arktinės kilmės orų, įsiveržusių į Lietuvą 2006 m. sausio 19-23 dienomis ir plonos sniego dangos, susidarė nepalankios sąlygos pasėlių žiemojimui. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki -26...-29°C, pajūryje ir pietvakariniuose rajonuose - iki -23...-25°C, rytiniame šalies pakraštyje - iki -30...-31°C, čia speigas* pasiekė stichinio meteorologinio reiškinio kriterijų.

Sausio 12-13 d., atodrėkio metu, sniego dangos storis sumažėjo ir per didžiausius šalčius didesnėje Lietuvos dalyje buvo nuo 3 iki 10 cm, kraštiniuose pietiniuose rajonuose ir kai kur Žemaitijoje 10-15 cm. Ploniausia sniego danga (0-3 cm) buvo Suvalkijoje, pajūryje, kai kuriuose rytiniuose bei šiauriniuose rajonuose (1 pav.)

Šių metų vasarą vyravusios meteorologinės sąlygos - aukšta oro bei dirvos temperatūra, lietaus stygius ir didelė saulės spinduliuotės prietaka sudarė palankias sąlygas sausrai vystytis daugelyje Lietuvos rajonų.

Per praėjusius tris augalų vegetacijos mėnesius (gegužę-liepą) rytiniuose ir pietiniuose Lietuvos rajonuose prilijo 105-210 mm (60-70% klimatinės normos). Vietomis (Druskininkuose, Kaune, Pabradėje, Dūkšte), kur liepos mėn. praėjo smarkios liūtys, lietaus kiekis sudarė 80-90% normos. Mažiau lietaus buvo vakariniuose, šiauriniuose ir kai kuriuose centriniuose Lietuvos rajonuose, 45-95 mm arba 30-50% normos (2 pav.). Sausiausia iš šių trijų mėnesių buvo liepa, kai didesnėje Lietuvos dalyje prilijo tik 3-30 mm, t. y. iki 30% klimatinės normos.

Ypač karšti orai vyravo liepos mėnesį. Vidutinė šio mėnesio oro temperatūra buvo 19,4-21,4°C (3,1-4,5° aukštesnė nei vidutinė daugiametė). Per mėnesį daug kur buvo 5-8, o Panevėžio ir Varėnos meteorologijos stočių duomenimis 10 dienų, kai aukščiausia oro temperatūra pakildavo iki 30°C ir aukščiau. Liepos 8-11 d. aukščiausia oro temperatūra siekė 30,3-35,2°C. Tokia temperatūra daugelyje Lietuvos rajonų viršijo iki šiol užregistruotą aukščiausią liepos mėnesio oro temperatūrą.

Gegužės-liepos mėn. orai buvo labai saulėti. Saulės spindėjimo trukmė 20-27% viršijo klimatinę normą. Saulė švietė 900-1050 val., paprastai ji šviečia 740 - 840 val.

Anksčiausiai - birželio 25 dieną sausra** prasidėjo Biržų rajone, o liepos pradžioje sausra jau buvo konstatuota didesnėje šalies teritorijoje, išskyrus kai kuriuos Žemaitijos (Klaipėdos, Raseinių, Šilalės, Telšių), kraštinius pietinius (Lazdijų, Varėnos) ir rytinius (Ignalinos, Vilniaus) rajonus. Daug kur sausrą apibūdinančio hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmė sumažėjo iki 0,1-0,4. Liepos 10 d. HTK jau visoje Lietuvoje buvo 0,1-0,3, išskyrus Šilalės bei Varėnos rajonus. Dėl tebesitęsiančių sausų ir karštų orų liepos 23 dieną sausra prasidėjo Šilalės, liepos 28 d. ir Varėnos rajone (1 lentelė).

Liepos 25 d. Biržų meteorologijos stoties duomenimis sausra pasiekė lokalinio stichinio hidrometeorologinio reiškinio kriterijų, t. y. prasidėjo stichinė sausra. Liepos 28 d. stichinė sausra jau buvo konstatuota Nidos, Palangos, Panevėžio ir Šilutės, liepos 31 d. - Kybartų, rugpjūčio 1 d. - Šiaulių, rugpjūčio 4 d. - Klaipėdos, Telšių ir Ukmergės meteorologijos stočių duomenimis (1 lentelė).

2006 m. liepos 25 d. - rugpjūčio 4 d. sausrą apibūdinantis hidroterminis koeficientas 10-je iš 20-ties meteorologijos stočių buvo pasiekęs stichinės sausros kriterijų. Taigi vertinant situaciją pagal meteorologijos stočių HTK bei kritulių kiekio duomenis, galima daryti prielaidą, kad stichinė sausra buvo įsivyravusi didesnėje negu 1/3 šalies teritorijos dalyje.

Įsivyravus lietingesniems orams, sausra pradėjo trauktis. Rugpjūčio 2 d. stichinė sausra baigėsi Nidos, Šiaulių ir Kybartų, rugpjūčio 3 d. - Panevėžio, rugpjūčio 7 d. - Ukmergės, rugpjūčio 9 d. - Šilutės, rugpjūčio 15 d. - Klaipėdos ir Telšių, rugpjūčio 16 d. - Biržų ir Palangos meteorologijos stočių duomenimis.

Ilgiausiai sausra tęsėsi šiauriniuose ir vakariniuose šalies rajonuose. Biržų meteorologijos stoties duomenimis jos trukmė net 52 dienos, iš kurių 22 dienas sausra buvo stichinė, Palangos meteorologijos stoties duomenimis atitinkamai 49 dienos ir 19 dienų. Trumpiausiai, tik 6-8 dienas, sausra truko pietrytiniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose (Varėnos ir Dūkšto meteorologijos stočių duomenimis) (3 pav.).

* Speigas, kai minimali oro temperatūra 1-3 naktis būna -30°C arba žemesnė (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo", Žin., 2006, Nr. 29-1004).

** Sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu yra laikomos sąlygos, kai sausrą apibūdinantis hidroterminis koeficientas (toliau - HTK) tampa mažesnis nei 0,5. HTK - tai laikotarpio, ne trumpesnio kaip 1 mėnuo, kritulių kiekio ir temperatūrų sumos išvestinė. Stichine sausra laikoma, kai HTK mažesnis nei 0,5 nepertraukiamai išsilaiko vieną mėnesį. Kai tokios sąlygos įsivyrauja ir nelaimės padariniai apima didesnę negu 1/3 administracinio vieneto teritorijos (savivaldybės, apskrities) dalį pasiekiamas lokalaus stichinio hidrometeorologinio reiškinio kriterijus. Kai tokios sąlygos įsivyrauja ir nelaimės padariniai apima didesnę negu 1/3 šalies teritorijos dalį pasiekiamas gaivalinės nelaimės kriterijus. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo", Žin., 2006, Nr. 29-1004).

PRIDEDAMA. 3 žemėlapiai ir lentelė, 4 lapai. PDF

Atgal

2019 © Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Visos teisės saugomos
Rudnios g. 6, LT-09300 Vilnius, tel. (8 5) 275 1194, faks. (8 5) 272 8874, el. paštas lhmt@meteo.lt
Biudžetinė įstaiga, Juridinių asmenų registras, kodas 290743240, PVM mokėtojo kodas LT907432416