Naujienos

Klimato pokyčiai Vilniaus mieste XXI a.

2013-04-16

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyrius, bendradarbiaudamas su Vilniaus miesto savivaldybės Tvarios energetikos darbo grupe sudarė XXI a. klimato kaitos prognozes Vilniaus miestui.

Kad būtų išvengta žalos ir kiek įmanoma sumažintos galimos grėsmės, reikia žinoti, kaip keisis klimatas, koks bus šių reiškinių sukeltas poveikis ir ieškoti prisitaikymo prie klimato kaitos sprendinių. Besikeičiantys kasdieniai orai ir ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai kelia grėsmę oro kokybei, transporto eismui, vandens ir elektros tiekimui, didina pavojų socialinei–ekonominei žmonių aplinkai, didina riziką žmonių gyvybėms, sveikatai ir darbingumui.

Aplinkos oras ir sąlygos veikia mūsų kasdienį gyvenimą, o klimato kaita gali padidinti arba sušvelninti bet kokį galimą poveikį miesto žmonėms ir miesto funkcionavimui.

Sudarytos klimato kaitos prognozės bus naudojamos ruošiant Vilniaus miesto prisitaikymo prie klimato kaitos planą, įgyvendinant Europos komisijos projektą „Adaptation Strategies for European Cities".

Temperatūros ir kritulių kiekio prognozės Vilniui sudarytos remiantis A1B šiltnamio dujų emisijos scenarijumi ir trijų klimato modelių (BCM-RCA, ECHAM5-REMO, HadCM3-HadRM) išvesties duomenų vidurkiu.

 1 pav. Vidutinė sezonų temperatūra (°C) Vilniuje skirtingais laikotarpiais ateityje

Prognozuojama, kad vidutinė metinė, vidutinė minimali ir maksimali temperatūra Vilniuje augs ir XXI a. pabaigoje bus 3,0–3,2 °C aukštesnė nei 1981-2010 m. vidurkis.

Ryškiausi temperatūros pokyčiai įvyks šaltuoju metų laiku, ir tikėtina, kad amžiaus pabaigoje vidutinė žiemos temperatūra taps teigiama (1 pav.).

Augant temperatūrai keisis ir ekstremalių kaitrų ir šalčių pasikartojimas. Amžiaus pabaigoje Vilniuje nebebus fiksuojama didelių šalčių (kai temperatūra žemesnė nei -25 °C). Stichinių kaitrų (kai maksimali temperatūra 3 ir daugiau dienų iš eilės yra aukštesnė nei 30 °C) pasikartojimo tikimybė išaugs 31 %.

XXI a. pabaigoje stichinės kaitros Vilniaus mieste gali pasikartoti vidutiniškai kas 2,5 metų (1981-2010 m. laikotarpiu pasikartodavo maždaug kas 7,5 metų). Tropinių naktų (kai minimali temperatūra nenukrenta žemiau 20 °C) atvejų skaičius gali padidėti 13 kartų, ir XXI a. pabaigoje vidutiniškai per metus gali būti 7 tokie atvejai. Šiuo metu tropinių naktų Vilniuje pasitaiko ne kasmet.

Kritulių pokyčius prognozuoti sunkiau, tačiau, tikėtina, kad iki XXI a. pabaigos vidutinis metinis kritulių kiekis Vilniaus mieste išaugs 50 mm (2 pav.). Prognozuojama, kad dienų skaičius su krituliais nesikeis, tačiau didės kritulių intensyvumas. Maksimalus paros kritulių kiekis gali padidėti 15 %. Labiausiai kritulių kiekis išaugs žiemą (24 %) ir dėl kylančios vidutinės oro temperatūros vis didesnę dalį žiemos kritulių sudarys šlapdriba ir lietus.

2 pav. Vidutinis metinis kritulių kiekis (mm) Vilniuje skirtingais laikotarpiais ateityje

Šios prognozės atspindi vieną iš galimų klimato kaitos scenarijų ir priklausomai nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ateityje, pokyčiai gali būti didesni arba mažesni.

Dėl padidėjusios karščio bangų ir tropinių naktų tikimybės gali padidėti žmonių, sergančių širdies ir kvėpavimo ligomis, mirtingumas, dėl ekstremalių orų reiškinių gali dažniau sutrikti transporto sistema, gali būti apsunkinamas elektros ir vandens tiekimas. Žiemos metu dėl dažno temperatūros svyravimo apie 0 °C, intensyvės šalčio dūlėjimas ir korozija. Tačiau klimato pokyčiai gali atverti ir naujas galimybes miestui – kylant temperatūrai ilgės vasaros turizmo laikotarpis, žiemos metu sumažės bendros energijos sąnaudos.

Detaliau su Vilniaus miesto klimato kaitos prognoze pagal A1B scenarijų galite susipažinti čia

Atgal

2019 © Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Visos teisės saugomos
Rudnios g. 6, LT-09300 Vilnius, tel. (8 5) 275 1194, faks. (8 5) 272 8874, el. paštas lhmt@meteo.lt
Biudžetinė įstaiga, Juridinių asmenų registras, kodas 290743240, PVM mokėtojo kodas LT907432416