Naujienos

Vandens dieną pasitinkant

2015-03-17

Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys. Jis ne tik malšina troškulį, suteikia energijos, bet yra gyvybės pagrindas – jo yra kiekvienoje ląstelėje. Kraštovaizdžiui vandens telkiniai teikia estetinį grožį, traukia dėmesį, todėl žmonės stengiasi įsikurti kuo arčiau upių, ežerų ar tvenkinių.

Vanduo yra kasdieninė higienos priemonė ir upės neretai tampa buitinių nuotekų tinklu. Dėl netobulo ūkinės veiklos reguliavimo paviršiniai vandens telkiniai teršiami: į ežerus patenkančios maisto ir cheminės medžiagos (dažniausiai nitratų ir fosfatų pavidalu) paspartina jų eutrofikaciją – ežeruose suveši augalija, sparčiai kaupiasi dumblas, sumažėja žuvų ištekliai. Ežerai sparčiai sensta.

Ekonomikos augimas dažnai realizuojamas aplinkos kokybės sąskaitą, todėl pasaulyje vis didesnis dėmesys skiriamas ekologijai, sveikai gyvensenai, aplinkos išsaugojimui. Metodų, kuriais siekiama užtikrinti vystymąsi, žmonių gerovę dabartyje, nesumažinant šios gerovės galimybių ateityje, visuma yra darnusis vystymasis. Siekdamos aktyvinti šiuos metodus, Jungtinės Tautos ėmėsi skatinti darnų vystymąsi ir 1992 metais priėmė nutarimą įkurti JT Darnaus vystymo komisiją bei rekomendavo valstybėse narėse įkurti nacionalines komisijas, tarybas ar komitetus. Lietuvoje Darnaus vystymosi komisija buvo įkurta 2000 metais. Pagrindinės darnaus vystymosi sritys yra: aplinkos kokybė, ekonomikos vystymasis, socialinis vystymasis, teritorinis vystymasis, vystomasis bendradarbiavimas. UNESCO, siekdama aktyvinti valstybių darnaus vystymosi principų taikymą vandens sektoriuje, 2015 m. paskelbė Pasaulinės vandens dienos, kurią švęsime kovo 22 d., devizą – „Vanduo ir darnus vystymasis“.

Siekiant sukurti darnius žmonių santykius su vandeniu, tenka griežčiau reguliuoti daugelį dalykų. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje numatyta modernizuoti vandens tiekimo, nuotekų valymo tinklus ir įrenginius, užtikrinti gerą tiekiamo vandens kokybę gyventojams ir minimalų neigiamą poveikį atviriems vandens telkiniams, prisidėti prie klimato kaitos stabilizavimo, švelninti jos padarinius. Tai tolimesni planai. Artimiausi – įgyvendinti Europos parlamento ir Tarybos direktyvą dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (2007/60/EB), mažinti azoto ir fosforo junginių patekimą į vandenį. Aplinkos apsaugos agentūra, įgyvendindama nurodytą direktyvą, jau parengė potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius, o šiuo metu rengiami potvynių rizikos valdymo planai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos diegiama potvynių prognozavimo sistema.

Vandens teršimas fosforo junginiais Lietuvoje jau sumažintas 2 kartus, tačiau siekiant dar daugiau sumažinti jų kiekį, numatyta dar šiais metais uždrausti prekiauti turinčiais fosfatų skalbikliais ir plovikliais.

Lietuva junta ir Pasaulinio vandenyno lygio kilimo, kurį iššaukė šiltnamio efektas, pasekmes – kyla Baltijos jūros lygis, todėl vis intensyviau ardomas kopagūbris, nuplaunamas paplūdimio smėlis. Šiltnamio efektą sukėlė visų valstybių ilgalaikis nedarnus vystymasis. Apsisaugoti nuo vandens kilimo pasekmių įmanoma tik inžinerinėmis priemonėmis, kurios sumenkina pajūrio grožį, tačiau kai kurios valstybės jau priverstos savo pakrantes apsaugoti būtent inžinerinėmis priemonėmis (žr. nuotraukas).








Atgal

2019 © Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Visos teisės saugomos
Rudnios g. 6, LT-09300 Vilnius, tel. (8 5) 275 1194, faks. (8 5) 272 8874, el. paštas lhmt@meteo.lt
Biudžetinė įstaiga, Juridinių asmenų registras, kodas 290743240, PVM mokėtojo kodas LT907432416