Tarnybos istorija
  • 1770 pirmieji meteorologiniai instrumentiniai stebėjimai Vilniaus universiteto astronomijos observatorijoje
  • 1810, 1811 pirmieji vandens lygio stebėjimai Rusnėje, Smalininkuose, Tilžėje, Sieliuose
  • 1869–1897 steigiamos pirmosios meteorologijos stotys
  • 1921 įkurta Centralinė meteorologijos stotis.
  • 1923 įkurta Hidrometrinė partija
  • 1925 įkurtas Meteorologijos biuras
  • 1926 išleistas pirmasis meteorologinis biuletenis su orų prognoze
  • 1929 meteorologijos stotyse pradeti fenologiniai stebėjimai
  • 1930 įkurtas Hidrometrinis biuras
  • 1938 įkurtas Klimatologijos institutas
  • 1941 įkurta Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos valdyba
  • 1944 įkurtas Orų biuras
  • 1945 įkurta Civilinės aviacijos meteorologijos stotis
  • 1945 pradėtas atmosferos radiozondavimas.
  • 1949 įkurtas Hidrometeorologinis biuras Klaipėdoje (nuo 1962 m. – observatorija)
  • 1952 pradėti aktinometriniai (Saulės spinduliuotės) matavimai
  • 1953 pradėtos skelbti agrometeorologinės prognozės
  • 1964 pradėtas tirti upių ir ežerų užterštumas
  • 1974 pradėjo veikti meteorologinės radiolokacijos stotis
  • 1978 įkurta Kauno hidrometeorologijos observatorija
  • 1980 įkurtas Gamtinės aplinkos užterštumo tyrimų ir kontrolės centras
  • 1983 įkurtas Vilniaus hidrometeorologijos centras.
  • 1990 Lietuvos hidrometeorologijos valdyba
  • 1992 Lietuva – Pasaulinės meteorologijos organizacijos narė
  • 1993 pradėti bendrojo ozono kiekio matavimai
  • 1996 Lietuvos HMV pervardinta į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą.
  • 1997 pradėtas vandens matavimo stočių automatizavimas
  • 2000 panaikintas agrometeorologinių stebėjimų tinklas
  • 2000 uždaryta meteorologinės radiolokacijos stotis
  • 2000 pradėti ultravioletinės Saulės spinduliuotės matavimai
  • 2001 įkurtas Aviacinės meteorologijos centras
  • 2001 nutraukti aerologiniai stebėjimai
  • 2002 automatizuoti meteorologiniai stebėjimai Palangos oro uoste
  • 2003 automatizuoti meteorologiniai stebėjimai Vilniaus oro uoste
  • 2003 atnaujinti fenologiniai stebėjimai
  • 2003 atnaujinti aerologiniai stebėjimai
  • 2006 įdiegtas aukštos skiriamosios gebos orų prognozių modelis HIRLAM
  • 2006 įdiegta kokybės vadybos sistema, atitinkanti ISO 9001:2008
  • 2006 akredituota Metrologijos laboratorija, atitinkanti EN ISO/IES 17025:2005
  • 2007 Tarnyba paskirta meteorologijos paslaugų oro navigacijai teikėja
  • 2007 Tarnyba tapo viešojo administravimo institucija
  • 2009 atkurta agrometeorologinių stebėjimų sistema
  • 2010 automatizuoti meteorologiniai stebėjimai Kauno oro uoste
  • 2010 pradėta teikti automatinės radiometeorologijos stoties informacija
  • 2011 įdiegta stichinių gamtos reiškinių išankstinio perspėjimo sistema

Lietuvos meteorologijos pradžią siejame su 1770 m. pirmaisiais oro temperatūros matavimais M. Počobuto vadovaujamame Vilniaus universitete. Pirmųjų metų (1770-1776 m.) oro temperatūros matavimai nebuvo susisteminti. Duomenis turime nuo 1777 m. Vilniaus oro temperatūros matavimų seka nėra vienalytė, nes stotis net 9 kartus keitė savo vietą. Daug kartų keitėsi termometrų tipai ir stebėjimų laikas, duomenų dorojimo metodikos. XIX a. pradžioje pradėti vandens lygio stebėjimai Nemuno žemupyje, amžiaus pabaigoje kūrėsi meteorologijos stotys.

Lietuvos teritorija (išskyrus Klaipėdos kraštą) įėjo į Rusijos imperijos sudėtį. Meteorologiniai stebėjimai buvo atliekami stotyse, kurias įkūrė Peterburgo Vyriausioji fizikos observatorija . Pirmojo pasaulinio karo metu buvo sunaikintos visos meteorologijos stotys, dingo dalis stebėjimų duomenų. Po I-ojo pasaulinio karo, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, meteorologijos ir hidrologijos stebėjimų tinklas kūrėsi iš naujo. 1921 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas K. Grinius pasirašė juridinį dokumentą, įteisinantį „centralinės meteorologijos stoties“ įsteigimą, pavesdamas šiai organizacijai visas ir šiandien Hidrometeorologijos tarnybai būdingas funkcijas. Pirmą kartą daugiau kaip du šimtus metų turinčioje Lietuvos meteorologinių stebėjimų istorijoje šiuo dokumentu buvo juridiškai įteisinta nacionalinė Lietuvos meteorologijos tarnyba. „Centralinė“ meteorologijos stotis buvo įsteigta Kaune. Steigiant Meteorologijos biurą, Hidrometrinę partiją, plečiant ir vystant stebėjimų tinklą didžiulį vaidmenį suvaidino tokios asmenybės kaip S.Kolupaila, pirmieji universitete parengti specialistai. Iki Klimatologijos instituto įsteigimo Meteorologijos biuro žinioje veikė 45 stotys. 1935 m. buvo nuspręsta įkurti specialų institutą, kuris rūpintųsi visais meteorologijos, klimatologijos ir hidrologijos klausimais. Klimatologijos institutas įsteigtas 1938 m. liepos 5 d., jam vadovavo S. Olšauskas. 1940 m. veikė 49 Klimatologijos instituto stebėjimo postai.

Nuo 1941 m. iki 1990 m. (išskyrus karo metus) Lietuvos hidrometeorologijos valdyba priklausė SSRS hidrometeorologijos sistemai, dirbo pagal bendrus reikalavimus; stebėjimai ir prognozės, klimato tyrimai buvo neblogo lygio. Ilgamečiai Tarnybos vadovai buvo A. Bagdonas, M. Mikalajūnas, P. Korkutis. Hidrometeorologijos vystymui Lietuvoje daug nusipelnė: klimatologai K. Kaušyla, C. Dorfman, G. Alosevičienė, V. Klimienė; sinoptikai A. Buzas, J. Ralienė, E. Tylienė, J. Mikalajūnienė; hidrologai A. Rainys, D. Nekrošienė, I. Nečiajus ir kt.

Atgal

2017 © Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Visos teisės saugomos
Rudnios g. 6, LT-09300 Vilnius, tel. (8 5) 275 1194, faks. (8 5) 272 8874, el. paštas lhmt@meteo.lt
Biudžetinė įstaiga, Juridinių asmenų registras, kodas 290743240, PVM mokėtojo kodas LT907432416